Su žymiaisiais kalbininkais Smetonomis − apie pagrindines mūsų vertybes

Kaunas

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

35033

Gegužės pradžioje į Kėdainius vėl atvyksta kažkada viešėjęs ir labai palankiai tada kėdainiečių priimtas charizmatiškasis kalbininkas Antanas Smetona. Šįkart su žmona, taip pat žymia kalbininke Irena Smetoniene. Renginys „Kalba, tauta, valstybė nėra tikslas, tai – KELIAS!“ skiriamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Jame bus kalbama ne tik apie kalbą, bet ir apie kitas mūsų svarbiausias vertybes: tautą, valstybę, garbę, laisvę, namus, šeimą, darbą.

Bus pristatyti nauji tyrimai ir nauja knyga

Kodėl gan anksti paskelbiame apie šį renginį? Nes dar galite suskubti perskaityti ar bent jau pavartyti neseniai išleistą knygą „Vertybės lietuvių pasaulėvaizdyje“. Prof. dr. Irena Smetonienė yra viena šios knygos bendrautorių. Kiti autoriai: prof. dr. Kristina Rutkovska ir dr. Marius Smetona. Trys Vilniaus universiteto kalbininkai Lietuvoje dar netaikytais metodais ėmėsi tirti vertybes pavadinančius žodžius, jų semantiką, suvokimą ir vartojimo kontekstus. Šie tyrimai leidžia pažvelgti į visuomenės sąmonės kaitą tokiais aspektais, kokių nerasime sociologų, filosofų ar istorikų darbuose.

Smalsu, ar šiuolaikinės spaudos, jaunimo kalba, t. y. ar dabartinis žodžio supratimas skiriasi nuo žodyninės apibrėžties, kokių naujų reikšmių yra atsiradę, kaip laikui bėgant kinta visuomenės požiūris į sąvokas. Juk kalboje yra daug informacijos apie mus pačius, tik reikia ją gebėti išgauti, ja pasinaudoti.

Prof. dr. I. Smetonienė savo pranešimą „Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje“ anonsuoja taip: „Kalbotyros mokslas pagaliau vėl atsigręžė į kalbos turinį. Šis atsigręžimas lėmė naują reikšmės supratimą. Ji imama suprasti kaip atitinkamų sąvokų – konceptų – egzistavimas mūsų sąmonėje. Tapo svarbu, ką žmonės mąsto ar turi galvoje, kai pavartoja žodį. Tyrimai atskleidžia žmonių mąstymo būdą, žinias apie pasaulį, vertybių sistemą, išryškina lietuviškos tapatybės fragmentus. Kalba yra raktas į šias žinias, tik reikia mokėti tuo raktu pasinaudoti“.

Bus pristatyta nauja knyga, leidžianti pažvelgti į visuomenės sąmonės kaitą

Anot tyrėjų, ištirti konceptai parodė, kad lietuviui iki šiol labai svarbios amžinosios vertybės, kad jis rimtai žiūri į savo pareigas, jam būdingos atsakomybės ir doro elgesio taisyklės. Gal atrodys keistai, tačiau kalbos konceptų tyrimas parodė, kad štai, pavyzdžiui, kosmopolitizmas lietuviui visgi yra svetimas. Jis vargina labai stipriai prie savo tėvynės, šeimos, namų prisirišusį žmogų.

„Aš niekada nesutiksiu su tais, kurie sako, kad lietuvis yra žemės kurmis, kad jis nuo žemės nosies neatkelia, kad yra valstietis nuo pat gimimo, mužikas, – teigia prof. I. Smetonienė. – Tyrimai rodo, kad lietuvio suvokime žodis „garbė“ – tai kario garbė. Lietuvis visai nebuvo nuolankus, lietuvis buvo laisvas“.

Atliktas tyrimas parodė lietuviškų vertybių evoliuciją, jų labai stiprias sąsajas su etniškumu, senąja baltiška kultūra, o tai visgi galima sieti su gan aukšta savimone, kalbos branginimu, meile tėvynei. Tai juk ir yra tie ramsčiai, kurie padėjo per ilgus metus išlaikyti nepriklausomą mąstymą, savitą kultūrą.

Kol knyga buvo parengta, išleista, profesorė su kolegomis sugebėjo atlikti tyrimų ir su kitomis sąvokomis, kitais konceptais, tad ji savo paskaitoje kalbės ir apie kitas vertybes, ne tik apie minimas knygoje, atskleis naujų įžvalgų, pateiks naujų išvadų.

Bus sugriauti mitai ir išblaškytos nereikalingos baimės

Doc. dr. Antanas Smetona sako: „Sumaištis galvoje ir kalboje. Kas su mumis nutiko, kad nebesugebame pamatyti pasiekimų ir jais pasidžiaugti, kodėl eilinės reformos ar pokyčiai priimami kaip pasaulio pabaiga ir kur slypi tikrieji pavojai mūsų kalbai ir kultūrai“. VU docentas renginio metu skaitys pranešimą „Lietuvių kalba – dabarties mitologija ir visuomeninis būvis“.

Jau tikriausiai du šimtai metų, kai Lietuvoje labai jautrus ir visuomeniškai svarbus klausimas – lietuvių kalbos padėtis. Tai suprantama – viena vertus, negalima nesutikti, kad kalba tapo lietuvio tapatybės, savivokos neatskiriama dalimi; kita vertus, potrauminis sindromas po okupacijų ir bandymų nutautinti niekaip neužgyja, niekaip nepamirštame gynybinių kalbos saugojimo pozicijų. Nedera pamiršti ir trečiojo veiksnio – naujųjų liberalų, neigiančių viską, kas tradiciška, t. y. ir kalbos priežiūros, ir tvarkomąjį darbą. Kaip atsakas į tokį neigimą suveikia paprastas principas – veiksmas lygus atoveiksmiui.

Iš šių veiksnių randasi menamos problemos, menami pavojai, virstantys naujųjų laikų mitais. Didžiausia bėda, kad ši naujoji mitologija pasklinda plačiuose visuomenės sluoksniuose ir iš šalies žvelgiant, neturint tinkamo išsilavinimo gali pasirodyti gana tikroviška. Patikėjus tokia mitologija natūraliai kyla noras veikti ir prasideda kova su vėjo malūnais. Tad žymusis kalbininkas ir atkreips dėmesį į populiariausius mitus, parodys jų silpnąsias vietas ir taip bent dalį žmonių išvaduos nuo visiškai nepamatuotų baimių.

Susitikimas vyks gegužės 8 d. (antradienį) 15−17 val. Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje.

Renginys skirtas visiems kėdainiečiams, o ypač vyresniųjų klasių mokiniams, mokytojams, visiems lituanistams: kalbininkams, istorikams, filosofams, sociologams, bibliotekininkams, taip pat ir politikams, t. y. visiems tiems, kurie domisi mūsų vertybėmis, ypač kalba, tauta, valstybe.

Renginį, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, palaiko ir į jį kviečia Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Organizuoja Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt