Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
I. Vėgėlė. ELTA nuotr.
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA
„Jeigu LVŽS frakcija atsirastų opozicijoje antrą kadenciją iš eilės, mano supratimu, tai būtų labai skausminga. Optimalus variantas buvo iš 10 gauti 5 mandatus. Jeigu negausime 5, tai panašu, kad šis rezultatas nebus mums labai palankus“, – žurnalistams rinkiminiame štabe tvirtino I. Vėgėlė.
Taip pat tikina jis, kad įtampų tarp jo ir LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio nėra. Pasak naujajame Seime dirbsiančio politiko, dėl valdančiosios koalicijos tarsis tiek jis, tiek partijos lyderis.
„Man atrodo labiau buvo norima tą įtampą sukurti nei jos buvo. Aš turiu vieną nuomonę, Ramūnas – kitą. (...) Skirtingos nuomonės yra gerai. Jokių pykčių, nesutarimų nėra“, – tvirtino I. Vėgėlė.
„Jeigu eisime prie derybų stalo, su Ramūnu Karbauskiu yra labai aiškus sutarimas – prie derybų stalo sėdėsime kartu ir kartu spręsime dėl LVŽS frakcijos“, – nurodė jis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui pareiškus, esą R. Karbauskis galimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, I. Vėgėlė tai vadina rinkimine retorika. Anot jo, jei partijoms kartu teks dirbti koalicijoje, jis yra nusiteikęs švelninti nesutarimus.
„Tai – rinkiminė retorika, kuri yra netinkama. Aš tam ir esu, kad minkštinčiau retorikas tarp šių asmenų“, –teigė I. Vėgėlė.
ELTA primena, kad spalio 27 d. vyko antrasis Seimo rinkimų turas. Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
Antrojo turo metu renkami 63 parlamentarai, kandidatuojantys vienmandatėse apygardose. Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų, du partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai ir vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas.
Iš viso vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys – aštuoniose jų nugalėtojas paaiškėjo dar pirmojo turo metu. Tokiu būdu mandatus jau iškovojo pora socialdemokratų, du LLRA-KŠS atstovai, po vietą Seime užsitikrino ir konservatoriai, liberalai, „Nemuno aušra“ bei savarankiškai kandidatavęs Viktoras Fiodorovas.
Likusieji 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje – rinkėjai dėl jų apsisprendė prieš dvi savaites. Suskaičiavus daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, socialdemokratų partija surinko daugiausiai palaikymo ir užsitikrino 18 vietų parlamente. Dabartiniai valdantieji konservatoriai liko antri su 17 vietų parlamente, trečioje vietoje – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ su 14 mandatų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškovojo 8 Seimo nario mandatus, Liberalų sąjūdis – 7 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 6. Kitos politinės jėgos neperkopė 5 proc. kartelės, reikalingos iškovoti mandatų daugiamandatėje apygardoje.