PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Lapkričio 26 d. 12:34

Su unikaliu 500 metų kalendoriumi pretenduoja į Lietuvos rekordą

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt


61857

Buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius, gausios kalendorių kolekcijos kūrėjas Pijus Brazauskas, net ir būdamas pensijoje, savo pomėgio rinkti kalendorius neapleidžia. Jiems jis paskyrė erdvaus buto Kaune, kur šiuo metu gyvena, palėpę. Sukauptus eksponatus jis mielai rodo kalendoriais besidomintiems žmonėms, jo namuose buvo filmuojamas televizijos reportažas, skirtas pristatyti įdomius laisvalaikio pomėgius. P. Brazauskas dažnai rengia kalendorių parodas įvairiuose Lietuvos miestuose, yra kviečiamas į mokyklas, muziejus, bibliotekas.

dscf8816.jpg

Surinkus ir peržiūrėjus ne vieną dešimtį tūkstančių iš įvairių pasaulio šalių atkeliavusių kalendorių, Pijui Brazauskui nedavė ramybės mintis surasti būdą, kaip sukurti tokį universalų kalendorių, kad nereikėtų jo kasmet keisti.
Dar pernai, minint Skriaudžiuose sukauptos kalendorių kolekcijos 20 -metį, P.Brazauskas prasitarė rengiantis staigmeną. O šį lapkritį prekybos taškuose pasirodė neįprastas aštuonių lapų „Laisvalaikio žinynas“ su 500 metų kalendoriumi. Artėjant 2019 -iesiems, Kiaulės metams, Pijus Brazauskas jį parengė kartu su Kauno leidyklos „Kalendorius“ direktoriumi Aurelijumi Noruševičiumi.
Žinyne trumpai pateikiamos populiarios žinios apie Žemę, Galaktiką, klimatą, laiko vertę, galima rasti įvairių istorinių faktų, spėjimų apie Vandenio eros pradžią ir net pasaulio pabaigą. Leidinys iliustruotas fotografijomis, kurios primena pačius geriausius Skriaudžių buities muziejaus kalendorių kolekcijos, įkurtos 1997 m., laikus, kuomet jį lankė įvairios delegacijos, vestuvininkai, užsienio svečiai, pavieniai keliautojai. Tarp garbingų lankytojų – Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir kt.
Leidinio pagrindas – unikalus 500 metų kalendorius (1700 – 2200m.) su 16 lentelių, kuriomis naudojantis bus paprasta surasti norimą atsakymą, pvz., ar pasirinkti metai – keliamieji, kokią savaitės dieną jie prasideda. Jeigu žinote savo protėvių, tėvų ar giminaičių gimimo datas, galite surasti, kuriomis savaitės dienomis jie gimę, kokie jų Zodiako ženklai. Kalendorius atskleis, kokiomis savaitės dienomis vyko ir mūsų istorijai svarbūs įvykiai.
– Mano 20 metų darbas „tarp kalendorių“ davė rezultatą – suradau „raktą“, kaip paprastai ir greitai surasti norimų metų kalendorių. O tai buvo pasiekta žinant, kad, praėjus tam tikram laikotarpiui, kalendorius kartojasi (pagal savaitės dienas). Šis mano sukurtas kalendorius gali būti naudojamas 500 metų – nuo 1700 iki 2200 metų, o susirasti norimą kalendorių pilna apimtimi bet kuriems iš šių metų užtruks mažiau kaip minutę, – teigia Pijus Brazauskas.
Pasak jo, kalendorių tokiam ilgam laikotarpiui parengė ne dėl taupumo, o todėl, kad palengvintų paieškas žingeidiems žmonėms, istorikams, genealoginių medžių sudarytojams, kuriems rūpi išsiaiškinti, kokią savaitės dieną nutiko vienoks ar kitoks įvykis.
– Paimkime 1725 metų kovo 13 dienos datą. Vienoje iš lentelių labai lengvai ir greitai surandu – tai buvo antradienis! O antradienį gimęs žmogus „yra gabus ir ypač muzikai“, ši nuostata ne kartą pasitvirtino realiame gyvenime. Galiu pridurti, kad gimęs penktadienį yra laimingas žmogus, o gimęs šeštadienį – tvarkingas, – intriguoja kalendoriaus sudarytojas.
P.Brazauskas įsitikinęs, jog prie tokio kalendoriaus atsiradimo prisidėjo ir jo Zodiako ženklas – Svarstyklės, ir tai, kad daugiau nei 30 metų jis dirbo pagal įsigytą ekonomisto specialybę. Nors pats yra gimęs pirmadienį (o tokie žmonės turėtų būti „prie tinginio“), sau tokių savybių nepriskiria.
Kalendorių kolekcininkas ir sudarinėtojas sako suradęs ir kitą sistemą, pagal kurią išskaičiavo šv. Velykų dienas, buvusias 20 amžiuje ir būsiančias 21 amžiuje (nuo 1900 iki 2100 metų).
Lapkričio 27 dieną (antradienį) 16 val. Prienų krašto muziejuje vyks susitikimas su Pijumi Brazausku, kuriame jis pristatys unikalų, pusę tūkstantmečio aprėpiantį, todėl labai praktišką kalendorių, kuris pretenduoja būti įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.
Dalė Lazauskienė