Su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovais – apie pokyčius sistemoje, ugniagesių parengtį ir aprūpinimą

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

179412

Birželio 16 dieną Prienų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir Birštono komandoje lankėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Saulius Greičius, direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, LR Seimo narys Andrius Palionis ir Kauno PGV viršininkas Vidas Barauskas. Jie apžiūrėjo priešgaisrinių padalinių patalpas ir turimą techniką, domėjosi ugniagesių darbo ir poilsio sąlygomis.

Vizito tikslas – su Prienų rajono ir Birštono savivaldybių vadovais, PGT atstovais aptarti departamento parengtą pokyčių koncepciją dešimčiai metų ir įvertinti priešgaisrinių padalinių atitikimą Priešgaisrinės saugos standarte keliamiems reikalavimams. PAGD vadovai taip pat norėjo sužinoti savivaldos atstovų poziciją dėl galimos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų reformos.
Pokalbių, kurie vyko Birštone ir Prienuose, metu buvo iškeltos problemos, susijusios su pajėgų aprūpinimu gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, ugniagesių gelbėtojų kvalifikacija, atlyginimais ir kt. Departamento vadovai pagal savo kompetenciją atsakė į iškeltus klausimus.

Viena iš svarbiausių temų, kurios buvo paliestos, tai – priešgaisrinių padalinių finansavimas. Šiandien jis yra nepakankamas, todėl trūksta ir ugniagesių, ir įrangos, o komandos veikia joms nepritaikytose patalpose.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo Sauliaus Greičiaus teigimu, svarbu, kad ugniagesiai gelbėtojai turėtų tinkamas darbo sąlygas, jų atlyginimai prilygtų kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui. Todėl jis pristatė esminius pokyčius, kurie šioje sistemoje jau skinasi kelią.
Pasak S.Greičiaus, pastaraisiais metais rekordiškai po 5 proc. kasmet gerinamas etatų komplektavimas, kurio deficitas siekė net 15 proc. Vyksta pareigūnų vertinimas, organizuojamos ir atrankos į aukštesnes pareigybes. Jie skatinami kelti savo kvalifikaciją, siekti aukštesnės pareigybės, atitinkamai ugniagesiams gelbėtojams kyla ir darbo užmokestis. Stiprinant vadovavimo operacijoms lygmenį, komandose atsirado pamainų vadai ir skyrininkai, įsteigtos vyresniųjų ugniagesių gelbėtojų, vyr. specialistų pareigybės. Paskutiniame etape bus sprendžiamas ir autocisternas vairuojančių ugniagesių gelbėtojų atlyginimų klausimas.
PAGD vadovas žadėjo, kad pagal sutartis dirbantiems, aukštų priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitinkantiems ugniagesiams atleidimų nereikėtų baimintis. Jie bus keičiami palaipsniui. Vieniems išeinant bus steigiami nauji etatai. O atitinkantiems sveikatos reikalavimus bus siūloma tapti statutiniais pareigūnais.

Visgi S.Greičiaus nuomone, net ir užpildžius visus etatus, tarnyboms bus sudėtinga atitikti aukštus standartus su turima technika ir įranga. Lėšų tam skiriama nepakankamai. PAGD paskaičiavusi jų poreikį, tačiau apsispręsti, kur investuoti, turės Vyriausybė. Šiuo metu nauji automobiliai perkami pasinaudojant europinėmis lėšomis. Pagal galimybes ugniagesiai gelbėtojai aprūpinti darbo drabužiais, pirštinėmis, šalmais.
Seimo narys Andrius Palionis atkreipė departamento vadovų dėmesį į tai, kad, saugant žmonių gyvybes ir turtą, būtina atnaujinti Birštono ugniagesių komandos priešgaisrinių automobilių parką. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė prašė padėti Birštono komandai įsigyti automobilines kopėčias, kuriomis, gaisro atveju, iš viršutinių aukštų būtų galima nukelti žmones. Jos teigimu, plečiantis kurortui, statomi daugiaaukščiai sanatorijų pastatai, juose gydomi ir žmonės su negalia, todėl labai svarbu užtikrinti jų saugumą. Tokias kopėčias turi kaimyninė Prienų PGT, tačiau jos yra senos, jomis lipti nėra saugu.
S.Greičius, remdamasis valstybės kontrolės ataskaita, teigė, kad automobilinių kopėčių trūksta bemaž 30-tyje PGT padalinių. Juos aprūpinti neužtektų ir dešimties metų, nes autokopėčios pakankamai brangus, per 400 tūkst. eurų vertės, sudėtingas gaminys, kurio tarptautinių pirkimų procedūrų nepaspartinsi. Brangiai atsieina ir kopėčių techninis aptarnavimas, profilaktiniai patikrinimo darbai. Problema ir kita – Birštono priešgaisrinio padalinio turimas pastatas nepritaikytas priimti tokią įrangą, o ir komandos asmeninė sudėtis neatitinka nustatyto standarto.
Šiuolaikinių reikalavimų neatitinka ir Prienų PGT, įsikūrusi buvusio karinio miestelio pastatuose, statytuose dar šeštame dešimtmetyje, šiandien jų būklė prasta. Todėl abiejų padalinių pastatus reikėtų arba rekonstruoti, arba statyti naujus.
Kauno PGV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintautas Baltrimas PAGD vadovams pristatė galimą padalinių reorganizavimo koncepciją. Įstatymiškai kiekviena savivaldybė privalo turėti po PGT padalinį, bet abu miestus skiria vos kelių kilometrų atstumas, todėl, jo teigimu, būtų racionalu du padalinius sujungti į vieną, materialiai aprūpintą padalinį, kuris tarnautų abiems miestams ir savivaldybėms.
Diskusijoje buvo iškelta naujo, šiuolaikiško gaisrinės pastato statybos idėja. Bendra gaisrinė turėtų įsikurti strategiškai patogioje vietoje, pusiaukelėje tarp abiejų savivaldybių. Su merais kalbėta apie galimybes parinkti laisvą žemės sklypą. Pasak merės N.Dirginčienės, šį procesą apsunkintų tai, kad beveik visa Birštono savivaldybės teritorija yra regioniniame parke, kuriame taikomi statybų apribojimai.
Departamento atstovai pritarė, kad išsakyti norai yra logiški ir pagrįsti, nes kai kuriais atvejais statyti naujas gaisrines apsimoka labiau nei rekonstruoti senas. To pavyzdys –naujo išplanavimo priešgaisrinės komandos pastatas, per pusmetį iškilęs Kybartuose. Visgi buvo pastebėta, jeigu Prienuose ir Birštone būtų susitarta dėl padalinių sujungimo, tektų atitinkamai pakoreguoti ir priešgaisrinės saugos sistemos veiklą reguliuojančius teisės aktus, o tai – jau politikų kompetencija.
Atskirai kalbėta ir apie savivaldybėms priklausančių priešgaisrinių tarnybų problemas. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas patvirtino, kad departamento skiriamo finansavimo vos pakanka ugniagesių atlyginimams, todėl Savivaldybė savo lėšomis prisideda prie komandų patalpų remonto ir naujesnių automobilių pirkimo.
Buvo aptarti ne tik savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimo bei aprūpinimo klausimai. Pasak departamento vadovo, vieningas parengties standartas turi galioti ir statutiniams pareigūnams, ir savivaldybių ugniagesiams. Tačiau daugelis nestatutinių ugniagesių neatitinka vidaus tarnybos statuto reikalavimų. S.Greičiaus tvirtinimu, šiandien pagrįstai kyla abejonių dėl jų sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo, galimybių naudotis specialiomis priemonėmis. Be to, kiekviena savivaldybė turi skirtingą požiūrį į priešgaisrinę saugą ir pasirengimą, skirtingai apsirūpina technika ir būtinomis priemonėmis.
Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Jonas Kvietkauskas patikino, kad ir parengties, ir apsirūpinimo klausimais bendradarbiaujama su valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, užtikrinant gyventojų ir jų turto saugumą, siekiama bendrų tikslų.
PAGD direktorius S.Greičius dar negalėjo atsakyti, koks likimas laukia savivaldybių priešgaisrinių tarnybų: ar jos bus panaikintos, ar prijungtos prie PAGD, ar paliktos savivaldybių atsakomybei ir finansavimui.
Apie tai diskutuojama įvairiuose lygmenyse. Ar tikslinga keisti nusistovėjusį priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų modelį, bus svarstoma ir su Lietuvos savivaldybių asociacija.
Dalė Lazauskienė

Reklama: https://www.essecurity.lt/lt/priesgaisrines-sistemos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt