Su kuo valgoma jėzuitų sriuba?

Šiauliai

Su kuo valgoma jėzuitų sriuba? „Su draugais“, – sako Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius Stasys Kazėnas SJ. (Ie­vos Gab­rie­lės Pu­rai­tės nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

68323

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kieme garuoja milžiniškas katilas ką tik išvirtos sriubos. Samčiu ginkluota gaspadinė Gražina pila į lėkštes sriubos tiek, kad mėsos būtų net labai nepagailėta. O karštos sriubos žvarbią dieną gavę ką tik iš šv. Mišių išėję šiauliečiai juokiasi. Gera nuotaika užsikrėtė dar besiklausydami sveikinimo kalbų bažnyčioje. Sveikinimai sakyti ne šiaip eiline proga – Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko Jėzuitų misijai Lietuvoje 450 metų atidarymo šventė.

Ne skirtumų paieška, o bendrystė

Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Jėzuitų misijos Lietuvoje metais, nes 1569-aisiais Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu Lietuvoje įsikūrė Jėzaus draugija – jėzuitai. Prasidėjus jubiliejiniams metams, sausio 6-ąją net keturiose šalies bažnyčiose – Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, taip pat ir Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje – vyko Jėzuitų misijai Lietuvoje 450 metų atidarymo šventė.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, po jų buvo trumpai pristatyta jėzuitų misija Lietuvoje, o tuomet visi bendruomenių nariai vaišinti jėzuitų sriuba.

Visų šventės dalyvių džiaugsmingai nuostabai – pasveikinti jėzuitų atvyko net Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis su žmona Vilma. (Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija, – aut. past.)

Istorija dar mena laikus, kai evangelikų liuteronų ir jėzuitų santykiai nebuvo, švelniai tariant, malonūs. Norvegijoje, pavyzdžiui, dar ne taip seniai Konstitucijoje buvo įteisinta, kad į šią šalį draudžiama įžengti dviejų tipų žmonėms – žydams ir jėzuitams. O dabar evangelikai liuteronai ir jėzuitai draugauja, protestantų dvasininkai net lanko jėzuitiškas rekolekcijas, kurias jiems yra vedęs ir Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius Stasys Kazėnas SJ.

„Sunku net įsivaizduoti, ką būtų galvoję jūsų pirmtakai, sužinoję, kad liuteronas jėzuitus sveikins. Ir ką galvotų mano pirmtakai, sužinoję, kad aš veiksiu po 450 metų“, – susirinkusiuosius bažnyčioje prajuokino M. Sabutis.

Vyskupas džiaugėsi, kad laikai keičiasi, kad krikščionys vienijasi, kad nebėra laimėtojų ir pralaimėtojų. „Troškimas per amžius krikščionių buvo pažinti Kristų, išmokti mylėti artimą. Latvijos evangelikų liuteronų arkivyskupas yra visiškai praėjęs ignaciškąsias pratybas. Artumo daug, mes visi matome pasaulį, kuriam to paties Kristaus reikia. Linkiu, kad Viešpats jus laimintų, kad kuo daugiau širdžių paliestumėte, kad žmonės pereitų iš mirties į gyvenimą“, – sakė M. Sabutis.

Tiesa, skambant juokui, evangelikų liuteronų vyskupas tėvui Stasiui padovanojo knygą „Liuteronybė. Kas tai?“ Liuteronišką gintarinį rožinį dovanų gavo provincijos ekonomas – Artūras Sederevičius SJ.

receptas.jpg

„Jėzuitai mus brandina“

Dažnas svečias Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje – Katalikų teologijos fakulteto dekanas, Religijos studijų katedros docentas, diakonas Benas Ulevičius. Aukojantis šv. Mišias, skaitantis paskaitas ar lankantis Šiauliuose rekolekcijas B. Ulevičius atviravo, kad Teologijos fakultetui jėzuitai yra džiaugsmas ir pasididžiavimas.

„Mes jėzuitus mylime, o kartais nežinome, ką su jėzuitų teologais daryti“, – auditoriją prajuokino diakonas, paaiškindamas, kad teologija yra įžvalgų papildymas, o jėzuitų teologijos balsas kartais šokiruoja, suglumina. Kurį laiką vyksta savotiška įžvalgos distiliacija, o paskui supranti, kad jėzuitai visada yra daug žingsnių priekyje. „Jėzuitai mus brandina“, – sakė jis.

B. Ulevičius atviravo dar vidurinėje mokykloje susidūręs su jėzuitų charizma, jų dovanomis. Po studijų universitete jam teko nukeliauti pas Šiaurės Amerikos indėnus. Pirmas įspūdis – šimtai kilometrų prerijos ir, atrodo, niekas ten nefunkcionuoja.

„Autostopu vykau į rezervatą. Pasibeldžiu, duris atveria tėvas jėzuitas. Džiaugiasi, kad esu iš Lietuvos, ir klausia, ar pažįstu tėvą Antaną Saulaitį SJ. Jėzuitų yra visur“, – šypsojosi diakonas.

Rezervacijose indėnai, kuriuos skaudindavo vyriausybinė politika, valdžios prašydavo, kad jiems būtų atsiųsti būtent jėzuitai. Nes tai garantas, kad mokyklose bus šilta, o vaikai gaus gerą išsilavinimą.

O svarbiausia – jėzuitai mylėjo žmones. B. Ulevičius sutiko indėnų mylimą tėvą Saimoną, kuris laisvai kalbėjo indėnų kalba, pažinojo visus rezervato žmones. Svarbiausia – tik tėvai jėzuitai per pūgas, rizikuodami savo gyvybe, vykdavo suteikti paskutinio patepimo žmogui.

„O ruošiantis diakono tarnystei, teko malonė sutikti tėvą Stasį. Pamilome jį. Štai ir dabar atvykau ne į šventę, o į rekolekcijas, kurias veda tėvas Stasys. Pabūti po tėvo Stasio maldų sparnu“, – sakė jis.

49730791-2110190249311805-1602717473713422336-n.jpg

Asmeniui, tautai, valstybei

Ką tokio ypatingo jėzuitai nuveikė Lietuvoje, jei visi šie metai paskelbti Jėzuitų misijos Lietuvoje metais?

Jėzuitai sukūrė pirmąją Lietuvoje vidurinio ir aukštojo mokslo sistemą. Ypač daug jėzuitai nusipelnė Šiaulių regiono kultūrai, švietimui ir mokslui, nes XVII a. Kražiuose ir Pašiaušėje buvo įkurtos kolegijos, kuriose iki 1773 m. dėstė arba išsilavinimą įgijo neeilinės Lietuvos asmenybės: istorikai, matematikai, filologai, geografai, filosofai, gydytojai, rašytojai, vertėjai, astronomai, rezistencijos dalyviai, tautos vienybės, kovos už laisvę, lietuvių kalbą įkvėpėjai ir kt.

Kražių ir Pašiaušės kolegijose dėstė arba studijavo poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kurio vardu pavadintas Kražių kultūros centras, garsus oratorius Kazimieras Kojalavičius-Vijūkas, matematikas, astronomas ir architektas Tomas Žebrauskas ir daug kitų.

Į Lietuvą 1569 m. pakviesti jėzuitai ne tik steigė kolegijas, bet ir leido knygas. Jėzuitų dėka Šiaulių apskrityje iškilo ne viena šventovė, Pagryžuvio dvare veikė jėzuitų naujokynas. Šiauliuose šiuo metu veikia vienas iš vos kelių jėzuitų veiklos Lietuvoje židinių – bažnyčia, jėzuitų namai ir pradinė mokykla.

Jėzuitai pirmieji pasaulyje sukūrė globalų gimnazijų tinklą, kuriose laikytasi vienodų standartų. Visi pedagogai ir mokiniai galėjo susikalbėti lotyniškai – tuomete tarptautine šviesuomenės kalba, todėl be tarpininkų buvo susipažįstama su europietiškąja antikos, viduramžių ir Renesanso kultūra.

Jėzuitų kolegijose galėjo mokytis ne tik didikų, bajorų, bet ir neturtingųjų vaikai, nes už mokslą mokėti nereikėjo.

1773 metais jėzuitų veikla Lietuvoje buvo sustabdyta, tačiau paliko ryškų pėdsaką šalies kultūriniame, mokslo, švietimo gyvenime.

1919 m. jėzuitų veikla Lietuvoje atgaivinta, sovietmečiu jie veikė pogrindyje, o 1990 m. vėl atsikūrė.

1.jpg

Pagrindinis rūpestis – sielovada ir dvasinė parama

Šiuo metu Lietuvos jėzuitai darbuojasi ir tarnauja Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijoje. Joje yra vos 35 jėzuitai vienuoliai, bet provincija Lietuvoje turi tris mokyklas, keturias bažnyčias ir daug kitų veiklų.

Pasaulyje iš viso skaičiuojama 16 tūkstančių jėzuitų, bet jų bendradarbių yra apie 80 tūkstančių. Jėzuitai visame pasaulyje kuruoja dešimtis aukštųjų ir šimtus vidurinių mokyklų, leidžia periodinius leidinius ir knygas, išvystė plačią misijų veiklą.

Jėzuitų pedagogika ir dvasingumas skatina jauną žmogų atrasti savo talentus, gebėjimus, nebijoti kelti klausimų, diskutuoti, ieškoti tiesos.

Daugeliui mokinių jėzuitai yra pavyzdžiai siekti daugiau. Mokyklose rengiamos rekolekcijos, kurios duoda galimybę save surinkti iš naujo, rasti, kas tau yra svarbiausia, kas lemia gerą gyvenimą. Tai labai svarbu jauniems žmonėms, nes jie dažnai nežino, ko nori, ko jiems trūksta. Jei žmogus neatranda savęs, jis ir Dievo neatranda. Kai žmogus tampa savimi, tada susitinka ir Dievą.

Šiandien jėzuitai susitelkia misijai tarnauti tikėjimui ir skleisti teisingumą, palaikyti ir plėtoti dialogą su įvairiomis kultūromis bei religijomis.

Lietuvos jėzuitai prisideda prie jaunimo ugdymo, saugo ir puoselėja Lietuvos kultūros paveldą. Pagrindiniu jėzuitų rūpesčiu išlieka sielovada ir dvasinė parama šiuolaikiniame pasaulyje savęs ieškančiam žmogui.

Savaitraštis „Etaplius“ visus metus rašys straipsnių apie jėzuitų veiklą Šiaulių regione. Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas dalinai finansuoja redakcijos parengtą projektą „Jėzuitai Šiaulių regione: asmeniui, tautai, valstybei“.

logo-srtrf.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt