Su kokiomis problemomis susiduria europarlamentarai?

Vilnius

Lukas PaškevičiusŠaltinis: Etaplius.lt

81508

Likus lygiai mėnesiui iki Europos Parlamento (EP) rinkimų, kuomet lietuviai turės galimybę išrinkti savo 11 atstovų į didžiausią pasaulyje daugiatautį parlamentą - Z KARTA komanda sveikinasi iš Strasbūre (Prancūzijos Respublika) esančio EP ir yra pasiruošusi pakalbinti Lietuvos atstovus. Pirmasis interviu su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi apie sesijoje svarstomus klausimus, kylančius iššūkius ir kitas ES aktualijas.

Laidos ,,Z KARTA'' klausykite pirmadieniais nuo 17:00-19:00 valandos per FM dažnius visoje Lietuvoje. Laidą veda Lukas Paškevičius ir Ugnė Valterytė. Visi laidų įrašai yra talpinami mixcloud paskyroje.

Laidos garso įrašas: https://www.mixcloud.com/zkarta/interviu-su-p-au%C5%A1trevi%C4%8Diumi-z-karta-i%C5%A1-strasb%C5%ABro/

Ištrauka iš interviu su europarlamentaru P. Auštrevičiumi:

- Kokie darbai Jums svarbiausias šioje vykstančioje plenarinėje sesijoje?

- Buvo keletas svarbių darbų. Turėjau ką tik du pasisakymus dėl vadinamo antro pranešimo apie dezinformaciją ir propagandą, melagingas naujienas. Kaip tik su kolege Anna Fotyga jinai yra pranešėja, o aš esu tas vadinamasis šešėlinis pranešėjas, tai manau visiškai neblogai suderinome, smagu stebėti pažangą Europos Sąjungoje nuo 2016 metų. Jeigu ankščiau mus vadino retikais ir lendančiais į laisvo žodžio erdves, dabar jau kalbame primityviai, kaip Europos Sąjungos viduje imtis konkrečių žingsnių. Antras pasisakymas buvo dėl Europos Sąjungos ir Afganistano bendradarbiavimo susitarimo, kuris yra pasirašytas. Iš tiesų gera diena ir manyčiau, tie visi sprendimai yra mums ir naudingi ir į gerą.

- Minėjote dezinformaciją ir konkrečius veiksmus. Kokie būtų tie veiksmai? Kaip reikėtų su tuo kovoti? O galbūt nereikėtų?

- Na, žinote, aš pasisakymo metu panaudojau tokią frazę : ,, yra karinis terorizmas, bet yra ir informacinis terorizmas“. Informacinio terorizmo iš esmės tikslinga veikla yra labai aiškiai nukreipta į tam tikras gyventojų grupes, teritorijas , sluoksnius, su labai aiškiu tikslu- paveikti smegenis ir širdis. Kitaip sakant, patraukti į savo pusę arba įtakoti jų pasirinkimus, jų nuomonės formavimąsi. Tad šioje srityje mes turime tai, kad visi gyvename socialinės medijos pasaulyje. Žmonės patys išeina į socialinę mediją, jie rašo, gamina arba atgamina informaciją. Ir tai pat reikia pripažinti, jog socialinės medijos platformos turi tai pat imtis tam tikros atsakomybės. Visų pirmą pagal tam tikrus požymius, pagal kertinius žodžius, turi atrinkinėti tą melo srautą, žiūrėti ką galime padaryti. Galų gale ir Facebooka‘s pripražino, kad reikia imtis tam tikrų žingsnių. Praeitais metais jie uždarė šešišimtus milijonų paskyrų, kurios buvo sukurtos tam, kad daryti įtaką. Kaip tik prie manęs diskusijos metu prisėdo mano kolėgė ir parodė savo Twitterio paskyrą. Kadangi šiandien buvo parašyta keletas žinučių apie duomenų direktyvos priėmimą ir t.t., automatiškai atsirado daugybę neigiamų komentarų ir tie komentarai, kurie viso labo turi porą pasekėjų, matosi tiesiog sukurti radikalizavimui ir įžeidžiančiam turiniui, grąsinančiais paveiksliukais. Tad aš manau, jog platformos turi imtis tokių dalykų, nukertant vadinamąsias musmires. Antras dalykas kurį turime daryti, tai mes patys turime būti proaktyvūs. Mes kalbame apie ,,East StratCom Task Force’’. Turim tris komandas jose: Rytų komandą, Pietų komandą ir Vakarų-Balkanų. Visi giria šio padarinio veiklą ir nori, kad tai būtų dar stipresnė institucija su daugiau resursų ir daugiau žmonių, kadangi mes stipriai vėluojame. Tie kurie vykdo informacinį puolimą, jie mus aplenkia.

- Stiprėja tarpvalstybinis nusikalstamumas. Dabar padarius nusikaltimą nėra sudėtinga išsisukti nuo įstatymų ir galimų bausmių. Komisarai dalinosi raglamentu bei direktyva, dabar yra siūloma įtraukti į ,,ECRE’’ sistemą ir trečiųjų šalių atstovus. Kaip manote ar tai bus veiksminga, kaip galima dar patobulinti patį reglamentą?

- Vyko įdomios diskusijos šiuo klausimu, iškilo daug niuansų kurie atrodytų mažiau reikšmingi. Nepamirškime, kad vienaip ar kitaip mes turime reikalų su privačių asmenų duomenimis. Taip kaip mes su jais elgiamės, kaip naudojamės, kaip plačiai atveriame savo duombazes ir kiek reikalaujame iš kitų valstybių, kad mums parodytų. Pavyzdžiui, buvo klausimas dėl dvigubo piliečio. Ką gi mes darome su dvigubais piliečiais ir kokios valstybės turėtų imtis iniciatyvos šioje srityje ir kaip giliai ieškoti duomenų. Tai pat su trečiųjų šalių piliečiais, kurie yra dažnai ir per dvigubą pilietybę susiję su Europos Sąjunga, jų veikos yra susietos Europos Sąjungoje. Bendradarbiauti reikia ir aš manau, kad Europos Sąjunga turi padaryti viską. Bendradarbiavimas su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis, kurių piliečiai linkę daryti tam tikras veikas kurios mums yra nepriimtinos, rasti būtų kaip paskatinti tas valstybes dalyvauti per tam tikrus susitarimus, vystomąją pagalbą, papildomus protokolus. Valstybių sienos darosi vis labiau padaryto iš stiklo ir paskatos nusikalstamumui nemažėja. Ir taip pat kai mes kalbame apie kibernetinius nusikalstamumus, kurie daromi sėdint konkrečioje vietoje ir gali už tūkstančių kilometrų padaryti nusikaltimą. Todėl diskusija buvo labai gera, žingsnis padarytas į priekį. Bet bloga naujiena ta, kad Europos Sąjungoje dažnai nepadaromi sprendimai kartu, kadangi dėl atskirų nuomonių ir visada lieka tam tikra erdvė tobulėjimui. Aš esu tikras, jog prie šio sprendimo po poros metų teks sugrįžti, kadangi nusikalstama veika yra aplenkianti teisėkūrą.

- Buvo atkreiptas dėmesys į kibernetinius nusikaltimus daromus iš Kinijos Europos Sąjungoje. Kokios žinios šiuo klausimu?

- Priėmėme labai svarbų kibernetinio saugumo kodeksą kur yra apibrėžti visi principai ir pagrindinės priemonės, kaip galima kovoti prieš kibernetinius nusikaltimus. Pagaliau Lietuva yra pažengusi šioje srityje, tačiau ne visos valstybės žengia vienodai. O tai reiškia, kad Europos Sąjungos kibernetinė erdvė yra neapsaugota. Atsiminkite, jog silpniausios valstybės pajėgumas yra visos Europos Sąjungos kriterijus.

- Vis dar plačiai girdime apie pabėgėlių krizę. Nors pasižiūrėjus į žemėlapį, kuris rodo tiesioginę statistiką - dabar tai nėra didelė problema, tačiau visa tai keliasi į politinį lygmenį ir politikai (politikuodami) taip kelia sau reitingus. Kokia Jūsų nuomonė?

- Yra skaičiai kurie kalba patys už save. Didžiausia krizė buvo 2015 metais, 2016 metais buvo virš milijono, 2017 metais buvo apie 110 000- 120 000 tūks. 2018 metais krito pusiau. Tad tedencija yra akivaizdi, teigiama. Yra gerai tai, kad nors ir pavėluotai, tačiau Europos Sąjunga rado sprendimus. Jie brangūs, turime mokėti daug pinigų Turkijai, kuri priimė arti trijų milijonų pabėgelių. Tačiau taip, prieš rinkimus visi deja prisimena ne paskutinių metų pozityvią statistiką, bet penkioliktų, kada buvo iš tikrųjų pats krizės įkarštis. Aš siūlyčiau kartais Lietuvoje šaltu protu svarstyti šiuos dalykus, nes mes nematome tų pabėgelių srautų, bet dejuojame, kad per Lietuvą praėjo milijonas pabėgelių. Tai yra visų fake news, trolių darbai. Tame tarpe ir iš Rusijos, kuri nori paskatinti lietuvių nusiteikimą prieš kitataučius ir apskritai palaikyti tokią įtampą savo naudai. Krizė suvaldyta, bet žinoma, žmonių protuose pasilikęs atsiminimas iš sunkesnių metų leidžia populistams kurianti politinius laužus ir sakyti, kad jie to nepadarė, sukūrė problemą. Visuomet baimės akys yra didelės, tad ta baimė ir yra kurstoma. Ypač kai tu nežinai ir nesidomi, o melaginga informacija ir yra labiausiai paplitusi informacija.

- Ne vienerius metus Europos Sąjunga bandė plėtoti gerus santykius su Rusija, tačiau nutrūkus strateginiam bendravimui ... ar reikėtų taikyti sankcijas Rusijai?

- Kiek valstybių- tiek ir nuomonių. Aš buvau vienas iš savo grupės šešėlinių pranešėjų Rusijos pranešime ir mes nesutarėme su kita mano kolege iš Belgijos. Nes ji yra iš to regiono kur yra daug sodų. Ir jinai visą laiką grupei pasakojo, jog ,, įsivaizduokit, mes į tą Rusiją visą laiką veždavom tūkstančius tonų kriaušių. Tos kriaušės buvo labai naudingos, o dabar mūsų sodininka patiria tam tikrų nuostolių.‘‘ Aš klausiausi jos kalbų, kurios lygtais skamba taip, kad jinai rūpinasi verslais ir t.t., bet aš jai pasakiau galiausiai:,, gerai, kad jūsų regione negamina ginklų, nes jeigu jūs ginklų negalėtumėte parduoti į Rytus ir pradėtumėte sakyti, kad mes prarandam darbo vietas, nes negalime parduoti ginklų.‘‘ Tai būtų ne tik politiškai nepateisinama, tačiau ir pavojinga. Vaisiais žmonių nenužudysi. Tad ginčas vyksta po šiai dienai. Kiek Europos Sąjungos sankcijos veikia, kiti sako kad sankcijos neveikia ir geriau jų atsisakyti, kas yra melas. Taip, jos yra ne iki galo padarytos ir mes neužkertame kelio veiksmams, kurių mes nenorėtume matyti. Bet aš priežasčių ieškočiau ne sankcijų rėžime. Matot, kur Rusijos įtakos inflitracija į Vakarus yra didžiulė? Tai yra finansinis sektorius, Rusijos nešvarūs pinigai, milžiniški mąstai. Pinigas bėga iš Rusijos ir mes tą žinome, o bėga todėl, nes Rusijoje yra gausybė energetinių pinigų. Kitaip sakant naftos, dujų pinigai yra išplaunami, išvežami iš Rusijos ir įnvestuojami į tuos pačius Vakarus. O antra inflitracija, tai per visokias vadinamas ,,auksines‘‘ vizas. Ir aš manyčiau, jog šitie du aspektai gerokai atsveria tą sankcijų įtaką. Tie kas nori išvežti pinigus ir pabėgti iš Rusijos, turėdami pinigų tai padaro. Paprastieji vargšai žmonės lieka savo šalyje, yra dusinami Putino propogandos ir sumoka dar dvigubą kainą. O vadinamieji olichargai, kurie arti Kremliaus, randa kaip pabėgti, kaip gyventi Vakaruose, gyventi gerai. O tuo tarpu paprastas žmogus mato tas sankcijas ir keiksnoja Europos Sąjungą. Tad aš manau, kad sankcijas mes turime toliau tobulinti, ypač nukreipti į strateginius sektorius ir nustoti kalbėti apie sankcijų neveiksnumą. Jeigu mes atidarome Putino rėžimui vartus kitose srityse ir sudarome jam tokias sąlygas, kad jisai net negali įsivaizduoti kokias geras.

- Tačiau jaučiasi didelis nesutarimas ties šiuo klausimu tarp valstybių?

- Atvirai kalbant, sutarimas yra didžiulis. Kuo labiau į Vakarus ir kuo labiau į Pietus, požiūris yra švelnesnis ir politiškai naivesnis. Tad matyti pasikeitimus toje tendencijoje neturėkime vilčių, kadangi tai užtruks laiko.

- Prieš pusmetį buvo kalbėta apie Europos Solidarumo korpusą. Ar reikėtų dar vienos panašios programos? Ir ar vyresniems žmonės yra skiriama pakankamai dėmesio? Ar jie nėra užmirštami?

- Nereikėtų priešinti kartų, kadangi visos kartos privalo integraliai ir taikiai sugyventi. Yra daug gerų patarlių kurios primena mums įvairių kartų buvimo kartu svarbą. Nes tik tada valstybė vystosi ir eina į priekį. Dėl solidarumo korpuso klausimo yra iniciatyva, kaip paskatinti bendradarbiavimą ir pagalbą kitoms šalims pritraukiant jaunimą. Kodėl tai yra svarbu? Auklėti ir parodyti jaunajai kartai, kad jie gali prisidėti ir pamatyti tuo pačiu pasaulį, kuris yra labai skirtingas už Europos sienų ribų. Jis yra dažnai priešingas tam gyvenimo tipui, kokybei, kuri yra Europoje. Tad supažindinti su pasauliu, įtraukti juos į gerus darbus ir parodyti, kad jie savo veikla gali keisti pasaulį, o ne vien tik tuščiai kalbėti, kad pasaulis turi keistis. Visada reikia numatyti tai, kad mažas darbelis kurį kiekvienas žmogus gali padaryti yra daug svarbiau, negu ilgos kalbos, norint kažkam padėti. Tad aš labai sveikinu šios iniciatyvos buvimą ir skatinu Lietuvos jaunimą atrasti tuos regionus kur mums istoriškai niekad nebuvo taip artimi. Mes visada esame labai greiti solidarizuotis su Rytų Europa, LDK teritorijos ir kiti dalykai. Bet turime pažvelgti ir į kitus regionus, kurie ir yra tos pačios Europos Sąjungos kaimynystėje. Aš manau jaunimui bus įdomu pajusti tą dalyką, o pagyvenusiems žmonėms priimame daug visokiausių programų: kaip sveikatingumui, vietinių bendruomenių įsitraukimui. Kuomet mes sėdime prie bendro stalo šeimose, mes džiaugiamės vieni kitų darbais ir pasiekimais. Tad nepavydėkime vieni kitiems pasiekimų. Šis pasaulis yra pasiūlantis labai daug veiklų, kad kiekvienas iš mūsų gali rasti sau vietą.

- Šiai programai buvo skirta 1,3 milijardo eurų. Ar nebūtų produktyviau šiuos pinigus skirti sukuriant daugiau darbo vietų ir taip pritraukti jaunus žmones?

- Aš manau reikia įvairių iniciatyvų. Tiek darbo vietoms kurti, tiek humanitarinėms akcijoms arba vystomojo bendradarbiavimo politikai, apie kurią mes ir kalbame. Kuo yra svarbu jaunimui gauti patyrimą? Visi kalba, kad gauna išsilavinimą, tačiau praktikos neturi, neturi konkretaus gyvenimo skonio. Jaunimas nuvažiuoja, pamato, užmezga kontaktus, jiems atsiranda galvoje daug įvairių idėjų: verslo, kultūros, ryšių plėtra, socialiniai kontaktai. Žinant, jog jaunimas labai neskuba pasirinkti galutinį gyvenimo kelią, o nori patirti daugiau galimybių, atverti daugiau durų, suprasti gyvenimą plačiau. Aš manau, kad tai yra puikus dalykas, nes aš labai abejoju, kad ateinančios kartos bus tokios kokios buvo prieš tai. Kalbant apie darbus, aš esu įsitikinęs kad darbų kaita bus pastovus procesas ir žmonės tiesiog dažniau kaitalios darbus. O tai reiškia, kad jūsų pirminis gyvenimiškas patyrimas turi būti įvairesnis. Įvadinis gyvenimo etapas, kada jūs važiuojat į tokius solidarumo korpuso veiklų projektus yra tiesiog į naudą. Kuo daugiau žinosi, kuo daugiau kalbų išmoksi, tuo bus geriau.

- Kokios nuotaikos dėl Brexito? Ar situacija aiškėja? Kokie galimi scenarijai? Ko tikėtis mūsų tautiečiams?

- Norėčiau, kad būtų išvis aišku. Brexitas yra tas klausimas, kada turint tik šimtą procentinį aiškumą gali kažką pasakyti. Brexito gero nėra ir negali būti, nes visi variantai bus blogi. Mes matome Theresos May politinį saulėlydį, labai blogus ženklus Didžiajai Britanijai, tiek Europos Sąjungai. Aš manau, kad Brexit’as įvyks pačiu blogiausiu būdu ir už tai sumokės tie europiečiai, kurie vis dėlto tiki, kad mes turėtume gyventi kartu, tačiau turėsime išsiskirti dėl nepamatuotų politinių ambicijų. Lietuvaičiai puikiai jaučia politinę ir socialinę aplinką, kuri darosi vis labiau įtempta, netikrumo jausmas ima viršų. Ir aš sutikau labai daug lietuvių išeivių, kurie labai rimtai pradėjo kalbėti apie grįžimą namo. Pasakė taip: ,, tai yra tik laiko klausimas ir Brexit’as bus ta priežastis, kuri ir pastūmės ypatingai tam, kad sugrįžtume namo“. Kitaip tariant nereikia jų gąsdinti, jie patys viską puikiai žino, bet jie nesitiki stebuklų.

- Pačiai pabaigai apie 2019 gegužės mėnesį vyksiančius rinkimus. Ar dalyvausite Europos Parlamento rinkimuose?

- Man būtų nerimta trauktis nuo šitų rinkimų. Aš prognozuoju vieną dalyką, kad šituose Europos Parlamento rinkimuose mes turėsime labai akivaizdžią priešpriešą europinės ir antieuropinės tendencijoms. Kariuomenės jau pradėjo rikiuotis, ar ne? Aš nepavadinčiau, kad tai būtų Žalgirio mūšis, bet vienas iš tokių rimtesnių mūšių kurie gali nulemti Lietuvos politinį žemėlapį. Nes euroskeptikai atsigauna ir žvelgia į dvidešimtų metų rinkimų. Matot, euroskeptikai bando įvairiais būdais didinti savo svorį Europos Parlamente tam, nes jie nori keisti Europos Sąjungos kryptį. Mums tai būtų arti mirties nuosprendžio, nes mes dar neatsigavome po visų krizių, neišaugome iki tokio lygmens, jog pasakytume, kad Europos Sąjunga mums neįdomi ir galim gyventi kaip rizikuojantys britai. Mums saugumas, ekonominė gerovė, žmonių laisvė keliauti po Europą yra labai svarbūs dalykai. Aš netikiu, kad nacionalistai ir euroskeptikai kurs Europos Sąjungą su tokiomis sienomis ir tokiomis laisvėmis kokias turime dabar. Ir aš nenorėčiau palinkėti savo vaikams, kad jie gyventų mažiau laisvoje Europoje. Atvirkščiai, mums reikalinga Europa, kuri kuria gerovę kiekvienai tautai, kiekvienam žmogui. Todėl aš su dideliu noru esu pasiruošęs diskutuoti visais šitais klausimais kampanijoje. Ir aš labai tikiuosi, jog lietuviai pamatys visas alternatyvas už ką jie balsuoja. Ar jie tik balsuoja už labai pigų, bet kartais labai patrauklų šūkį: ,,Lietuva lietuviams!‘‘. Niekas dėl to nesiginčija, bet už tų žodžių slypi didelė nežinia, kaip mes išgyvensime tame besikeisiančiame pasaulyje kurio vardas yra ir Europa. Todėl nemeskime kelio dėl takelio ir labai laukiu debatų.

- Ačiū už pokalbį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt