PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Rugsėjo 13 d. 18:44

Su Armėnijos, Azerbaidžano lyderiais pasikalbėjęs A. Blinkenas ragina tartis dėl taikos

Pasaulis

BNS/Fotobankas nuotr.

Rūta AndrošiūnaitėŠaltinis: BNS


245689

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją susitarti dėl taikos, pasikalbėjęs su jų lyderiais po didžiausių kautynių tarp istorinių priešininkių nuo 2020 metų karo.

JAV Indianos valstijoje viešintis A. Blinkenas pasakė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiams, jog Jungtinės Valstijos „sieks, kad būtų nedelsiant nutraukti kovos veiksmai ir būtų pasiektas taikos susitarimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano“, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas).

JAV valstybės sekretorius atskirai telefonu pasikalbėjęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) ir Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu išreiškė gilų susirūpinimą dėl naujausių įvykių.

Šie pokalbiai įvyko tuo metu, kai Maskva, kurios santykiai su Vašingtonu pašlijo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė, kad jai tarpininkaujant Armėnijai ir Azerbaidžanui pavyko pasiekti paliaubas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad dėl paliaubų susitarta nuo 9 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.

Antradienį Azerbaidžano sostinėje Baku su iš anksto suplanuotu vizitu lankėsi JAV diplomatas veteranas Philas Reekeris (Filas Rikeris), kuris neseniai buvo paskirtas A. Blinkeno vyresniuoju patarėju Kaukazo deryboms.

Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė, kad baigė įgyvendinti savo karinius tikslus pasienyje su Armėnija.

„Armėnijos pajėgų provokacijas pasienyje pavyko užkardyti, ir visi būtini tikslai buvo įvykdyti“, – sakoma prezidento I. Aliyevo kanceliarijos pareiškime po jo susitikimo su kariuomenės vadovybe.

Armėnija antradienį pranešė, kad mažiausiai 49 jos kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Azerbaidžanu, naktį įsiplieskus intensyvioms kautynėms.

„Šiuo metu turime 49 žuvusius [karius] ir, deja, tai nėra galutinis skaičius“, – parlamentui sakė armėnų ministras pirmininkas N. Pašinianas.

Jo teigimu, po naktį į antradienį Azerbaidžano vykdyto smarkaus apšaudymo kautynės aprimo.

Tuo metu Baku pareiškė, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.

Pasak Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų, per susirėmimus žuvo kažkiek jų narių, tačiau nepateikė žuvusiųjų skaičiaus.

Jerevanas antradienį apkaltino Baku kariuomenę bandymu veržtis į Armėnijos teritoriją ir paprašė pasaulio lyderių pagalbos.

Skelbiama, kad su Rusija, užpernai dislokavusia taikos palaikymo pajėgas Karabache, Armėnija susitarė dėl bendrų veiksmų padėčiai deeskaluoti.

Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.

Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai.