Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas JačauskasŠaltinis: BNS
LRT paskelbus apie tai, kad naudodamasis neskaidria schema Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų, STT tvirtina, kad ši situacija tarnybai „jau kuris laikas yra žinoma ir vertinama“.
„STT atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos korupcijos Kauno miesto savivaldybės administracijoje, be kitų galimai nusikalstamų veikų, vertinamos ir žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo ir perleidimo aplinkybės“, – BNS ketvirtadienį informavo tarnyba.
Pasak STT, dar 2019 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl žemės grąžinimo klausimų ir kitų aplinkybių, informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri pripažino, kad V. Matijošaitis ir D. Matijošaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
2020 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo inicijavimo bei kitų aplinkybių, informacija dėl nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo buvo perduota prokuratūrai spręsti dėl viešojo intereso gynimo.
Tuomet, pasak STT, įvertinus surinktą informaciją ir rizikas, tarnyba nusprendė atlikti korupcijos rizikos analizę vertinant nuosavybių į žemės sklypus atkūrimą tiek Kauno savivaldybėje, tiek ir atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus sprendimus.
Tarnybos minimame korupcijos tyrime kovo pradžioje įtarimai buvo pareikšti tuometiniam savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
LRT ketvirtadienį skelbiamame tyrime nurodyta, kad per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste beveik kas šeštas sklypas, į kurį būdavo atkuriamos nuosavybės teisės, per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Pasak tyrimo, šiame procese veikė tarpininkai, žadėdavę padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.
Viena tokių tarpininkių – Š. ir V. Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė. Teisininkė teigė, jog dažniausiai žmonės patys ją susirasdavo, išgirdę iš pažįstamų apie sėkmingai grąžintą žemę.
LRT teigimu, naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypus aplink Islandijos plentą.
Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė.