Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Tyrimas parodė, kad antrąsias vietas olimpinėse žaidynėse užėmę atletai gyvena ilgiau nei tie, kurie dominavo rungtyje ir laimėjo pirmąją vietą. Be to, laimėjusieji sidabrą gali pasigirti didesnėmis pajamomis.
Virdžinijos universiteto (JAV) asistentas profesorius Adamas Leive'as analizavo 1896–1948 metais olimpinėse žaidynėse besivaržiusius sportininkus ir padarė išvadą, kad šiuo laikotarpiu olimpinį sidabrą laimėję atletai gyveno ilgiau už laimėjusius auksą.
A. Leive'o atliktas tyrimas parodė, kad apie pusę sidarbo laimėtojų sulaukė 80-ojo gimtadienio, kai tuo tarpu trečdalis laimėjusių auksą – ne.
„Nemaža dalis auksinių nugalėtojų mirė metais anskčiau nei sidabriniai“, – pastebėjimais dalijosi asistentas profesorius.
Tyrimas parodė, kad pirmąsias ir antrąsias vietas užėmę sportininkai yra panašaus ūgio, amžiaus, jų fizinės savybės ir sugebėjimai taip pat panašūs.
Pasak A. Leive'o, sidabro medalininkai ne tik gyvena ilgiau, bet ir uždirba daugiau.
„Uždarbio ir profesinio pasirinkimo skirtumai yra tarsi mechanizmas. Nelaimėję pirmųjų vietų negavo tokių didelių piniginių premijų ar išmokų kaip laimėję pirmąsias, todėl natūralu, kad ieškojo papildomų ar kitų pajamų šaltinių“, – finansinių skirtumų priežastis vardino A. Leive'as.
70 proc. sidabro laimėtojų tapo profesionaliais darbuotojais, tokias pareigas užėmė tik 20 proc. aukso laimėtojų.
Pagal užsienio žiniasklaidą