Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Geopolitinė situacija, reikia pasakyti atvirai, privertė mus pažvelgti visai kitaip į civilinę saugą. Turiu konstatuoti, kad civilinė sauga buvo apleista ir iki šiol mums atrodė, kad visa tai yra kažkur toli. Gyvenome taikos sąlygomis, bet šiandien reikia pasakyti, kad visos tos grėsmės yra šalia mūsų – o gal net ir mūsų kieme“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
„Kuo daugiau žmonių žinos, ką turi daryti, kokių veiksmų turi imtis, žinos kaip apsaugoti save, savo artimuosius, tuo mes būsime geriau pasiruošę įvairiems scenarijams ir įvairioms grėsmėms“, – nurodė ji.
Visgi, ministrė neslėpė, kad šiandien tik pusė Lietuvos gyventojų yra pasirengę įvairiems ekstremaliems įvykiams, todėl didinti žinojimą ir šviesti žmones, pažymėjo A. Bilotaitė, yra būtina.
„Akivaizdu, kad to žinojimo mums tikrai trūksta. Kiekvienais metais Vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimus. Mes matome, kokia yra situacija. Ji yra tokia, kad pusė Lietuvos gyventojų daugiau mažiau žino, kaip reikia elgtis iškilus ekstremaliai situacijai. Bet kita pusė Lietuvos visuomenės nežino ir neturi supratimo, ką reikėtų daryti“, – konstatavo ministrė.
Be to, pasak jos, tik pusė gyventojų yra sukaupę būtiniausias atsargas, reikalingas išgyventi 72 valandas, o tik penktadalis yra pasirengę išvykimo krepšius. Kas dešimtas lietuvis turi šeimos planą, ką reikėtų daryti, nutikus nenumatytai nelaimei.