Stambiausias pieno gamintojas jau dairosi į Lenkiją ir Baltarusiją

Panevėžys

Su žurnalistu bendravo (iš dešinės) Vaškų žemės ūkio bendrovės direktorius Gintaras Linkevičius, gamybos vadovas Laimonas Angelas, vyriausioji buhalterė Indrė Karnilienė ir fermos vadovė Digna Petkinytė. Sigito Kanišausko nuotrauka.

Pasvalio DarbasŠaltinis: Etaplius.lt

97522

Paprasta žmonių ir verslo logika, pasirodo, skiriasi kaip diena nuo nakties. Vieno iš tokių, liaudiškai kalbant, navatnų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Turime vieną stambiausių Lietuvoje perdirbėjų AB „Pieno žvaigždės“ Pasvalio sūrinę, o didžiausia visoje šalyje pieno gamintoja – Vaškų žemės ūkio bendrovė savo produkciją tiekia „Žemaitijos pienui“. Tuo tarpu į sūrinę pienas vežamas iš Latvijos ir Estijos. Tačiau ši publikacija ne apie sunkiai suvokiamas verslo keistenybes, o apie pieno supirkimo kainas. Prie šios amžinos temos grįžti paskatino praėjusį penktadienį Vaškų žemės ūkio bendrovėje apsilankiusi vienos lenkų pieno perdirbimo įmonės delegacija. Svečiams išvykus susitikome su bendrovės direktoriumi Gintaru Linkevičiumi, vyriausiąja buhaltere Indre Karniliene, fermos vadove Digna Petkinyte ir gamybos vadovu Laimonu Angelu.

Pirmiausia pašnekovai žurnalistui pateikė statistinius Vaškų žemės ūkio bendrovės rodiklius. 2017 m. parduota 11 tūkst. 335 tonos pieno, 2018 m. – 12 tūkst. 617 tonų, o šiemet per septynis mėnesius – jau 8 tūkst. 296 tonos. Per dieną „Žemaitijos pieno“ pienovežiai išsiveža vidutiniškai 42–43 tonas pieno. Šalia žvyrkelio į Puodžiūnus pastatytose moderniose fermose dabar laikoma 1 tūkst. 520 melžiamų karvių. Kitų metų balandį jų bus jau 1 tūkst. 800, o per dieną išvežamo pieno kiekis viršys 50 tonų ribą.

Vaškų žemės ūkio bendrovėje iš viso (kartu su personalu) yra 76 darbuotojai. Iš jų – 6–7 melžėjai. Vienu metu melžiama 60 karvių. Melžėjai vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba nuo 750 iki 850 Eur. Anksčiau esame rašę apie Vaškų žemės ūkio bendrovės fermose įdarbintus ukrainiečius. „Jeigu ne jie, greičiausiai fermas būtų reikėję uždaryti“, – kalbėjo direktorius G. Linkevičius. Per daugiau kaip pusvalandį trukusį pokalbį bendrovės vadovas G. Linkevičius ir kiti pašnekovai ne kartą minėjo apie nuolatinį nuovokių, kruopščių ir sąžiningų darbuotojų poreikį.

Siūlo didesnes kainas

Vaškų žemės ūkio bendrovės direktorius G. Linkevičius be užuolankų pareiškė, kad dairytis pieno perdirbėjų užsienyje skatina žemos supirkimo kainos. Jau devintus metus Vaškų žemės ūkio bendrovė pieną parduoda „Žemaitijos pienui“. Jau trečias mėnuo perdirbėjas stambiausiam šalyje pieno gamintojui siūlo tik 25 ct už kilogramą. „Nuo sausio iki liepos pabaigos supirkimo kaina krito 12 proc. – nuo 28 iki 25 centų. Mums tai yra didelis nuostolis. Keisčiausia, kad šis procesas vyko be jokių paaiškinimų“, – atkreipė dėmesį vyr. buhalterė I. Karnilienė. „Išsiveža pieną, o kainą atbuline data pasako. Jei taip elgiasi su mumis, tai ką bekalbėti apie smulkius pieno ūkius“, – pridūrė D. Petkinytė. Vyr. buhalterė ir fermos vadovė priminė, kad kilo atlyginimai, brango pašarai, tad dabartinė supirkimo kaina bendrovei leidžia vos išgyventi.

„Jau aštuoniolika metų dirbu pieno ūkyje, tad daug ką jau esu perpratęs ir žinau, kas vyksta pieno rinkoje. Tačiau tik šiemet pirmą kartą išgirdau siūlymą ieškoti kito pirkėjo. Keisčiausia, kad nė viena kita stambi pieno perdirbimo įmonė nenori pirkti mūsų bendrovės siūlomo pieno, nors Lietuvoje pertekliaus tikrai nėra. Maždaug kartą per porą mėnesių skambinu „Rokiškio sūrio“, „Pieno žvaigždžių“ ir kitų didelių pieno perdirbimo įmonių vadovams, tačiau vis sulaukiu aptakaus į diplomatinį apvalkalą įvynioto atsakymo, kad negali pasiūlyti didesnės kainos. Patys darykite išvadas, ką tai galėtų reikšti? Manau, kad susitarus su kitais stambiais pieno gamintojais, sugebėtume per dieną išvežti apie 200 tonų pieno į užsienį – Lenkiją ar Baltarusiją. Tada šalies pieno perdirbėjai išties pajustų žaliavos trūkumą ir jos tektų ieškoti kosmose“, – ryžtingai nusiteikęs apie kardinalias priemones svarstė G. Linkevičius.

Anot pašnekovo, naujų perdirbėjų paieškos vyksta nebe pirmus metus. Prieš porą metų bandyta derėtis su ledus gaminančia viena latvių pieno perdirbimo įmone. Tačiau bendros kalbos nepavyko rasti dėl specifinių reikalavimų žaliavai ir abiem pusėms priimtinos kainų skaičiuoklės. „Dabar bandome ieškoti perdirbėjų Lenkijoje ir Baltarusijoje. Prieš porą mėnesių lankėmės netoli Bialystoko įsikūrusioje lenkų pieno perdirbimo gamykloje, o šiandien sulaukėme atsakomojo vizito – atvyko vienas įmonės savininkų su ekonomiste ir gamybos vadovu“, – kalbėjo G. Linkevičius. Svečiams buvo aprodytos fermos, moderni melžimo įranga. Pasak direktoriaus, buvo matyti, kad lenkams stambus pieno ūkis padarė didelį įspūdį, juolab kad, kaip jau minėjome, Lenkijoje vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai.

Minėta lenkų gamykla per parą perdirba per 300 tonų pieno ir gamina įvairią produkciją, pradedant varške, baigiant ledais. Pašnekovai tikino, kad lenkams taip pat įspūdį padarė Vaškų žemės ūkio bendrovėje taikomi aukšti pieno kokybės reikalavimai ir parduodamos žaliavos kiekis.

Direktorius priminė, kad „Žemaitijos pienas“ iš bendrovėje superkamo pieno žydams gamina košerinius pieno produktus. Tad į bendrovės fermas ritualinių religinių apeigų atlikti retkarčiais atvažiuoja rabinas. Jau vien šis faktas byloja apie aukštą pieno kokybę.

Nors lenkai siūlo aukštesnę pieno supirkimo kainą, tačiau iškyla viena problema – didelis atstumas. Į abi puses nuo Vaškų iki minėtos gamyklos susidaro apie 900 kilometrų.

„Su lenkais rankomis dar nesukirtome, tačiau neskubėdami bandysime spręsti transportavimo ir kitas problemas“, – tvirtino G. Linkevičius.

Pirmieji žingsniai padaryti derantis ir su pieno perdirbėjais iš Baltarusijos. Ši Lietuvos kaimynė nėra ES narė, tad iškyla kitos problemos, nors baltarusiai siūlo kiek didesnę supirkimo kainą nei lenkai. G. Linkevičius minėjo, kad derantis su baltarusiais bus reikalaujama avansinio atsiskaitymo bent dviem savaitėms į priekį.

Lietuva – autsaiderė

Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centras“ internetiniame portale www.vic.lt skelbiamais duomenimis, šių metų gegužę Lietuvoje žalio pieno supirkimo kainos buvo žemiausios visoje ES. Paskutinį pavasario mėnesį už 100 kg pieno buvo mokama tik 28,09 Eur (be PVM), 6,8 proc. mažiau nei balandį. Pagal šį rodiklį lygiavomės į priešpaskutinėje vietoje esančią Rumuniją (28,70 Eur). Gegužę kaimyninėje Latvijoje už 100 kg žalio pieno buvo mokama 29,35 Eur, Estijoje – 31,08 Eur, Lenkijoje – 31,49 Eur. Iš visų kol kas 28 ES valstybių, mums kosminės pieno supirkimo kainos atrodo Kipre, kur už 100 kg atseikėta net 57,14 Eur. Vidutinė pieno supirkimo kaina gegužę ES siekė 33,83 Eur už šimtą kilogramų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt