Staiga ištinkantis nepakeliamas skausmas šone – vienas iš inkstų akmenligės simptomų

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

181535

„Aštrus skausmas šone, nugaros juosmens srityje, besitęsiantis net iki kirkšnies. Jei staiga užklupo toks simptomas, tikėtina, kad inkstuose buvo susidariusių akmenų, kurie pradėjo leistis šlapimtakiu ir jame užstrigo“, – sako gydytojas urologas Ignas Lukošius. Anot jo, anksčiau inkstų akmenys dažniausiai būdavo šalinami atliekant atvirą operaciją, tačiau medicinos pažangos dėka dabar tai daroma minimaliai invaziniu būdu. Taip pat gydytojas primena – norint sumažinti akmenligės riziką, būtina gerti daug skysčių, ypač šią karštą vasarą.

Inkstų akmenligė – išsivysčiusių šalių liga

Statistiniai duomenys rodo, kad inkstų akmenlige dažniausiai serga išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojai, pavyzdžiui, JAV sergančiųjų inkstų akmenlige yra daugiau nei 10 proc., o Lietuvoje šis skaičius siekia apie 5 proc. Akmenlige dažniau serga 30–50 m. amžiaus grupei priklausantys vyrai, tačiau liga gali išsivystyti moterims ir net vaikams. Per paskutinį dešimtmetį pastebima tendencija, kad inkstų akmenligės atvejų daugėja, ypač moterims. Šia liga sergančių žmonių inkstuose, šlapimo takuose ar šlapimo pūslėje formuojasi akmenys iš su šlapimu išsiskiriančių rugščių ir mineralų kristalų pertekliaus. Jie gali ilgai „tūnoti“ ir nesukelti jokių simptomų, o negalavimai prasideda jiems pajudėjus šlapimo takais.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis vyresnysis gydytojas urologas Sergejus Gaižauskas, turintis daugiau nei 40 metų darbo patirtį, teigia, kad inkstų akmenys gali susiformuoti dėl įgimtų ligų, pavyzdžiui, šlapimtakių susiaurėjimo. Tačiau dažniausiai inkstų akmenų susidarymą lemia įgimti arba įgyti medžiagų apykaitos sutrikimai: „Gali būti, kad žmogus suvartoja per mažai skysčių ir per daug kieto, baltymingo, gyvulinės kilmės maisto. Taip pat, tai gali priklausyti ir nuo geografinės platumos, kurioje jis gyvena – kuo karščiau, tuo daugiau prakaituoja, o nevartojant pakankamai skysčių akmenys formuojasi dažniau.“

Pastebėjus pirmuosius inkstų akmenligės simptomus – skausmą šone, šlapinimosi sutrikimus, – nereikėtų delsti ir pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei šlapime atsiranda kraujo, žmogų pykina, jis vemia, karščiuoja, tuomet reikia kreiptis skubios medicininės pagalbos. Visgi gydytojas S. Gaižauskas džiaugiasi, kad tiek ūmaus inkstų akmenligės negalavimo atveju, tiek pajutę pirmuosius simptomus pacientai nedelsia ir kreipiasi pagalbos. Anot jo, plačiai naudojamų echoskopinių tyrimų dėka galima aptikti vis mažesnius inkstų akmenis, todėl atsiranda galimybė pritaikyti mažiau invazinį gydymo metodą.

Atviros chirurginės operacijos grimzta į praeitį

Inkstų akmenligės gydymas tiesiogiai priklauso nuo akmenų dydžio. Inkstų akmenys, kurių skersmuo siekia iki 4–6 mm, gali pasišalinti savaime. Tai priklauso ir nuo jų padėties šlapimtakyje. Jei akmuo didesnis, prireiks specialistų pagalbos, tačiau gydytojas urologas I. Lukošius sako, kad šiuolaikinėje urologijoje technologijos nuolat tobulėja, todėl atsiveria vis platesnės galimybės pacientus gydyti endoskopinėmis procedūromis, o atviros operacijos Lietuvoje neatliekamos jau apie dvidešimt metų.

„Pas mus patekusio paciento nepuolame operuoti, nebent tai tam tikrų profesijų atstovai, kurie su inkstų akmenimis dirbti negali – pavyzdžiui, vairuotojai, orlaivių pilotai. Paprastai stebime paciento būklę, atliekame visus būtinus tyrimus, ir jei matome, kad akmenys maži, skiriame vaistų ir išleidžiame namo. Jei akmenys visgi yra didesni ir tikimybės, kad pasišalins patys nėra, taikome ureterorenoskopiją, kai akmenys ištraukiami pro natūralius šlapimo takus, jei reikia, prieš tai suskaldomi lazeriu, arba nefrolitotripsiją – padarius dūrį per odą į inkstą įkišame instrumentą nefroskopą, suskaldome akmenis ultragarsu, lazeriu ar kita energija, ir fragmentus ištraukiame. Šioms operacijoms atlikti naudojame endoskopinius instrumentus, pažangios vaizdo sistemos užtikrina gerą matomumą, todėl akmenis pašaliname visiškai“, – pasakoja gydytojas S. Gaižauskas.

Pooperacinis periodas po minimaliai invazinių operacijų, per kurį pacientas grįžtą į įprastą gyvenimą, varijuoja. Gydytojas paaiškina, kad tai priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo ir inkstų akmenų dydžio. Po nedidelių akmenų šalinimo pacientas į visavertį gyvenimą gali maždaug grįžti po savaitės. Didelių akmenų šalinimas kartais suskaidomas į kelis etapus ir gali užtrukti mėnesį ir net ilgiau. Bet kuriuo atveju, taikant modernius gydymo būdus pooperacinis periodas būna žymiai lengvesnis, ženkliai sumažėja komplikacijų tikimybė, sutrumpėja hospitalizavimo laikas.

Laiku negydant gali grėsti komplikacijos

Laiku negydoma inkstų akmenligė gali sukelti įvairių komplikacijų – akmuo gali užkimšti šlapimtakį, dėl to gali prasidėti inkstų funkcijos sutrikimai, infekcijos, atsiranda ir sepsio pavojus. O kartais inkstų akmenys išauga tokie dideli, kad sunyksta inkstas – tokiu atveju šalinant akmenį, pašalinamas ir pažeistas organas. Medicinos praktikoje žinomi atvejai, kai inkstų akmenys užaugo net iki dviejų kilogramų svorio.

Vyresnysis gydytojas urologas prisimena, kad per ilgus darbo metus turėjo ne vieną sudėtingą atvejį: „Vos pradėjus daryti pirmąsias endourologines operacijas, ligonius mums atsiųsdavo iš kitų gydymo įstaigų, kurių specialistai neturėjo reikiamos įrangos ar patirties. Tad mums teko patys sudėtingiausi atvejai, pacientai su vienu inkstu ar pacientai su dideliais akmenimis. Pasitaikė atvejų, kai koraliniais vadinami inkstų akmenys buvo užpildę visą kolektorinę inkstų sistemą (taureles, geldeles, šlapimtakį, šlapimo pūslę).“

Gydytojas I. Lukošius teigia, kad riziką susirgti akmenlige galima sumažinti sureguliavus mitybą. Jis pataria vartoti mažiau baltyminio maisto ir nepamiršti skysčių. Per dieną reikėtų išgerti 1,5–2 litrus: vandens, arbatos, kavos, sriubos ir kt. Turintiems viršsvorį, sportuojantiems ar daug prakaituojantiems žmonėms skysčių patariama išgerti dar daugiau. Galima gerti tiek gazuotą, tiek negazuotą vandenį. „Nuo to, kokio tipo inkstų akmenligė buvo nustatyta, priklauso ir tam tikrų maisto produktų vartojimas ar jų ribojimas. Pavyzdžiui, diagnozavus uratinę akmenligę, rekomenduojama vartoti mažiau druskos, gyvulinės kilmės baltymų. Esant kalcio oksalatinės akmenligės rizikai, reikėtų vengti saldžių šviežių vaisių, riešutų, kviečių sėlenų, arbatos, kavos, o labiausiai – rabarbarų, špinatų, burokėlių lapų, brokolių, šparaginių pupelių, sojos, šokolado, džiovintų ir konservuotų vaisių. Askorbo rūgštis virsta oksalatu, todėl reikėtų vengti ir didelių vitamino C kiekių.

Tačiau savarankiškai nutraukti produktų vartojimo nereikėtų – išsamią informaciją apie dietos pobūdį ir daugiau patarimų suteikti gali tik gydytojas“, – vardija I. Lukošius ir primena, kad pacientai, turintys šeimos gydytojo siuntimą gali registruotis konsultacijai pas specialistą. Šiuo metu laukti reikia 2–4 savaites.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt