Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį priims sprendimą dėl situacijos Kauno šilumos rinkoje. Čia veikiantys nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) teigia, kad išaugus biokuro kainoms galiojantis reguliavimas neatliepia pasikeitusių sąlygų ir kelia įmonių nemokumo bei bankrotų grėsmę. Pasak jų, biokuro katilinių veiklos stabdymas vartotojams atsilieptų smarkiai augančiomis šilumos kainomis, kadangi jos trūkumą miestas turėtų užsitikrinti degindamas trigubai brangesnes gamtines dujas.
Patiria nuostolius
Praėjusią savaitę biokuro katilinę Kaune valdančios bendrovės „Ekopartneris“ direktorius Romualdas Rutka Ekonomikos komiteto nariams pristatė šiuo metu kylančius iššūkius.
„Šiemet pakilus biokuro kainoms, susidarius „žirklėms“ tarp biokuro ir palyginamųjų kainų, kurias tvirtinta Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), bendrovė atsidūrė ant kritinės ribos“, – posėdyje teigė R. Rutka.
Pasak jo, biokuro katilinė Kaune dėl VERT taikomo reguliavimo nepasiekia net patvirtinto pajamų dydžio. Skaičiuojama, kad šiuos metus „Ekopartnerio“ katilinė gali užbaigti su beveik 0,5 mln. eurų nuostoliu, tapti nemoki ir susidurti su realia pasitraukimo iš rinkos grėsme.
Panašūs iššūkiai, anot R. Rutkos, kyla ir kitiems šilumos gamintojams Kaune. Preliminariu bendrovės vertinimu, iš rinkos gali pasitraukti biokuro katilinių, kurių bendra galia siektų apie 100 megavatų (MW).
„Bendra nominali NŠG ir „Kauno energijos“ biokuro katilinių bei atliekas deginančios Kauno kogeneracinės jėgainės galia siekia apie 340 MW. Šalčiausiu metu mieste reikia apie 450 MW galios pajėgumų, tad tą šilumos trūkumą padengia „Kauno energijos“ dujų katilai. Dėl nemokumo iš rinkos pasitraukus biokuro katilinėms, dujinės šilumos miestui reikės daugiau, o ji šiuo metu yra net trigubai brangesnė“, – Eltai aiškino R. Rutka.
Situacija piktina ir Prancūzijos investuotojus
Lapkritį dėl nesąžiningų sąlygų Lietuvos šilumos rinkoje į Prezidentūrą, Vyriausybę, Energetikos ministeriją, VERT, Konkurencijos tarybą bei kitas institucijas kreipėsi ir Prancūzijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Idex“. Jos valdoma „Idex Baltic“ yra didžiausia nepriklausoma šilumos gamintoja Lietuvoje.
Pasak Thierry Mourot, vieno iš „Idex“ vadovų, dėl šiemet VERT priimtų naujų nutarimų biokuro įrenginių sąnaudos yra paskaičiuojamos netiksliai, o biokuro įsigijimo kaina dažnu atveju prognozuojama remiantis praėjusių trejų metų duomenimis. Šie, anot jo, neatspindi realios, pastaruoju metu išaugusios biokuro kainos.
„Šie pakeitimai yra ydingi ir biokuro katilinėms užkrovė nepamatuotą finansinę naštą. Realios įrenginių bei kuro įsigijimo sąnaudos dažnai yra netgi kelis kartus didesnės už VERT paskaičiuotąsias“, – lapkričio pradžioje pranešime žiniasklaidai teigė T. Mourot.
Anot jo, gali susiklostyti situacija, kai miestuose veikiantys NŠG nepasiūlys savo šilumos aukcionuose, kadangi jos gaminti tiesiog neapsimokės.
„Trūkstamas šilumos kiekis tuomet būtų gaminamas dujiniuose įrenginiuose, o tai reikšmingai padidintų šilumos kainą vartotojams“, – sakė T. Mourot.
Reakcija – pernelyg lėta
Energetikos viceministrė Inga Žilienė praėjusios savaitės Ekonomikos komiteto posėdyje sakė, kad Kauno šilumos rinkoje yra gamintojų perteklius, o Vilniuje jų trūksta. Pasak jos, yra svarstomos kelios alternatyvos, kaip spręsti Kauno šilumos gamintojų problemas.
„Viena alternatyva – vadinamieji „sandboxai“ (bandomosios aplinkos), kita – pakeisti VERT tvirtinamų šilumos supirkimų tvarką. Pavyzdžiui, sistemose, kur yra perteklius, galima numatyta vieną tvarką, o sistemose, kur yra trūkumas – kitą“, – teigė I. Žilienė.
„Lietuvos rytas“ rašo, kad svarstant šį klausimą Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje VERT narys Donatas Jasas tvirtino, kad geriausiu atveju konsultacijos su rinkos dalyviais galėtų prasidėti po kelių mėnesių, o šilumos supirkimo tvarka būtų pakeista nebent pasibaigus šildymo sezonui.
„Ekopartnerio“ vadovas R. Rutka neslėpė, kad VERT reaguoja pernelyg lėtai.
„Mes siūlome keisti tvarką jau nuo Naujųjų metų. Juk įmonėms reikia pajamų, kurių jos turi užsidirbti šildymo sezono metu, kad sukauptų lėšų kitam. Būtini greiti sprendimai, nes tokiomis sąlygomis kito šildymo sezono kai kas gali ir nebesulaukti“, – „Lietuvos rytui“ teigė R. Rutka.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sakė, kad trečiadienį komitetas pasiūlys sprendimą situacijai spręsti.
ELTA