Sprendimus dėl automobilinių kopėčių diktuoja gyventojų saugumas

Vilnius

PAGD nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

60910

Šiuo metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su gaisrinių automobilinių kopėčių nuoma. Ugniagesiai gerai žino, kad be jų neišsiverstų, jei kiltų gaisras bet kuriame daugiaaukščiame pastate ir tektų gelbėti žmonių gyvybes. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais juose kilo 690 gaisrų, kurių metu buvo išgelbėti 58 žmonės.

Daugelį metų naujų gaisrinių automobilių įsigijimui nebuvo skiriama pakankamai lėšų. Todėl siekiant bent iš dalies atnaujinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilių parką, nuo 2016 m. buvo dešimčiai metų išnuomotos 25 naujos automobilinės cisternos, o 2017 m. – 10 gesinimo ir gelbėjimo automobilinių platformos kopėčių (gaisrinių keltuvų). Dar 5 gaisrinės automobilinės kopėčios yra nuomojamos nuo 2009 m. (nuoma baigsis 2024 m.). Tiesa, jų nuoma tik ribotą laiką ir iš dalies padeda spręsti šių automobilių problemą.

„Žinoma, nuomoti jas nėra optimaliausias sprendimas, bet tai daryti verčia gyventojų saugumas. Deja, dėl nepakankamo finansavimo valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturi galimybės jų įsigyti,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius. Departamentas dėl automobilinių kopėčių nuomos sutarties pratęsimo Viešųjų pirkimų tarnybai ir Vidaus reikalų ministerijai yra pateikęs visus atsakymus ir dokumentus, kad būtų išspręsta susiklosčiusi situacija.

Be to, šiuo metu departamentas yra parengęs ir pateikęs Vidaus reikalų ministerijai programą dėl naujų automobilių įsigijimo, kad pasibaigus nuomos terminui, ji nebūtų tęsiama, o išnuomotus automobilius pakeistų naujai įsigyti gaisriniai automobiliai.

Automobilinės kopėčios ar automobilinės platformos yra būtinos ugniagesiams, kad jie galėtų gesinti gaisrus ir gelbėti žmones. Be jų būtų sudėtinga, o kartais net neįmanoma, atlikti gelbėjimo darbų pastatuose, turinčiuose daugiau nei 4 aukštus.

Pagal Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą yra nustatytas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aprūpinimas automobilinėmis kopėčiomis arba automobilinėmis platformomis, siekiant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų ne mažiau kaip po vienerias automobilines kopėčias arba automobilinę platformą. Jų maksimalus darbinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 metrų, o savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 20 gyvenamųjų pastatų, kurių paskutinio aukšto grindų altitudė viršija 30 metrų, būtina turėti automobilines kopėčias ar automobilines platformas, kurių darbinis aukštis yra ne mažesnis kaip 35 m.

Kokia Vakarų Europos šalių patirtis šioje srityje? Pagal jų standartus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika tarnauja daugiausia 20 metų, jai yra skiriamos nuolatinės investicijos, nes to reikalauja gyventojų saugumas. Direktoriaus K. Lukošiaus teigimu, to siekia ir Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Deja, esant nepakankamam finansavimui, departamentas neturi galimybės laiku atnaujinti turimos technikos, todėl susidariusi situacija verčia ieškoti atitinkamų sprendimų, kuriuos priimti tenka, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt