Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Atliekos / Pexels
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS.LT
„Džiaugiuosi, kad Utena, Alytus, Kaunas ir Panevėžys pasakė, kad gali priimti mišrias atliekas, ir tą darys ir, tikiuosi, kad tais pajėgumais bus naudojamasi“, – trečiadienį per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį teigė viceministras.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Pauliaus Martinkaus teigimu, Vilniuje susidaro apie 700 tonų atliekų per parą. Pasak jo, privačių operatorių „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „Ekobazės“ galimybės leistų sutvarkyti apie 450 tonų.
Anot VAATC vadovo, įvertinus, kiek atliekų priimtų Utenos, Alytaus, Kauno, Panevėžio regionų atliekų tvarkymo centrai, dar liktų neaišku, kaip sutvarkyti apie 70 tonų per parą. Be kita ko, jis pabrėžė, kad su Kauno regiono atliekų tvarkymo centru dėl šiukšlių priėmimo galutinio sutarimo nėra.
„Yra likę apie 10 proc. (atliekų – BNS), kurioms nesame užsitikrinę rūšiavimo pajėgumų“, – teigė P. Martinkus.
Jo tvirtinimu, atliekos į Utenos, Alytaus, Kauno, Panevėžio regionų atliekų tvarkymo centrus gabenamos šiukšliavežėmis.
„Tai nėra pats patogiausias transportas, todėl ieškome galimybių įkurti perkrovimo bazes, kur šiukšliavežės išsikrautų, būtų kraunama (atliekos – BNS) ant sunkiasvorio transporto, kad neapkrautų kelių, saugotų transportą ir užtikrintų, jog šiukšliavežės aptarnautų gyventojus, o ne važinėtų tarp regionų“, – kalbėjo P. Martinkus.
Pasak T. Vaitkevičiaus, bet kokiu atveju Vilniaus regione besikaupiančias atliekas reikia rūšiuoti ir deginti, o ne saugoti.
„Prioritetas yra sudėliotas, kad kiek įmanoma reikia išrūšiuoti atliekas, kiek įmanoma daugiau sudeginti, pasitelkti kitų regionų pajėgumus“, – kalbėjo viceministras.
„Jeigu galima neteršti, tai neturi būti teršiama. Negali būti priimami sprendimai pasaugoti atliekas pievoje, paprastoje pievoje, nekontroliuoti nuotekų. Tokių spendimų negali būti“, – pridūrė jis.
T. Vaitkevičiaus teigimu, nuo kitos savaitės pradžios gaisro nuniokota gamykla tikriausiai pradės veikti.
„Toks optimistinis scenarijus, kad nuo kitos savaitės pradžios (pradės veikti – BNS). Kiek žinau, antradienį bus pristatyti mobilūs įrenginiai, kurie pradės rūšiuoti mišrias komunalines atliekas“, – teigė T. Vaitkevičiaus.
VAATC direktorius pranešė, kad trečiadienį po pietų patalpos, kur kilo gaisras, bus apžiūrėtos ir įvertinta situacija.
P. Martinkaus teigimu, labiausiai per gaisrą nukentėjo atliekų priėmimo zona: „Ten daug įrangos nebuvo, bet yra statybinės konstrukcijos, kurios vienaip ar kitaip paveiktos“.
T. Vaitkevičius pabrėžė, kad tokių situacijų, kurios atsirado po gaisro Vilniaus gamykloje, valdymui nepasiruošta tinkamai. Todėl, pasak jo, artimiausiu metu bus rengiamas planas, kaip tokiose situacijose turi būti reaguojama.
Viceministro teigimu, trečiadienį aplinkos ministras su visų rajonų merais aptarė situaciją po gaisro.
„Kilo abejonė, ar nereikia pereiti į valstybinio lygmens ekstremalios situacijos paskelbimą, kad nėra sutarimo tarp savivaldybių, kurios jau paskelbė tokią situaciją“, – teigė viceministras.
Kaip rašė BNS, vėl rūšiuoti dalį atliekų degusioje Vilniaus gamykloje planuojama atkūrus elektros tiekimą. Tada veikla gamykloje būtų vykdoma 40 proc. pajėgumų, likusias 60 proc. atliekų ketinama rūšiuoti mobiliais įrenginiais.
Gaisras Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje kilo sekmadienio rytą. Jis baigtas gesinti pirmadienį. Per gaisrą išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato.
„Energesman“ eksploatuojamoje gamykloje per metus išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų.
Minėta gamykla – pagrindinė vieta, kur rūšiuojamos regiono atliekos. Į ją atvežamos komunalinės atliekos iš aštuonių savivaldybių: Vilniaus miesto, Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonų.