Specialistas kritikuoja socialdemokratų siūlymą dėl mobingo: apibrėžimas suformuotas neaiškiai

Lietuva

Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

174751

 Socialdemokratams siūlant Darbo kodekse įrašyti mobingo sąvoką, apibrėžti darbdavio atsakomybę, Vilniaus miesto psichikos sveikatos direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad siūlomas apibrėžimas yra neaiškus.

Socialdemokratai siūlo mobingą apibrėžti kaip bet kokios formos įžeidžiantį, užgaulų ar kitokį piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantį elgesį prieš darbuotoją, kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas.

Įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad darbdavys darbovietėje būtų atsakingas už mobingo prevenciją. Darbdavys privalėtų užtikrinti saugų pranešimo apie mobingą kanalą, pranešusiam apie mobingą darbuotojui nuo pranešimo dienos iki kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo pabaigos taikomos Pranešėjų apsaugos įstatyme išdėstytos apsaugos priemonės.

„Pirmiausia reikia pačią sąvoką apibrėžti, kas yra mobingas. Mes intuityviai daugmaž visi suprantame, ypač tie, kurie tai junta savo darbo vietoje, bet visa tai reikia teisine kalba aprašyti. Antras dalykas, reikalinga teisinė apsauga tam žmogui, kuris ryžtasi ginčytis, nes paprastai žmonės žino, kad jie nukentės ekonomiškai, psichologiškai, dažnai fiziškai, nes sveikata sutrinka, tai dėl šios priežasties reikalinga apsauga, kuri yra siūloma pagal Pranešėjo apsaugos įstatymą, kad negalima bloginti darbo sąlygų žmogui, kuris mėgina surasti teisybę“, – LRT radijui trečiadienį sakė siūlymo iniciatorius Gintautas Paluckas.

„Trečias dalykas – įrodinėjimo naštos padalinimas, nes ne tik asmuo turi įrodinėti, kad tai yra mobingas ir jam sunku, bet tai yra pareiga ir pačiam darbdaviui užtikrinti, kad tokių dalykų nebūtų“, – sakė socialdemokratas.  

Tuo metu M. Marcinkevičius siūlomą apibrėžimą kritikavo.

„Sąvoka taip suformuluota įstatymo projekte, kad nuo to aiškiau niekam nepasidaro. Bandžiau kelis sykius skaityti, tikrai turėdamas patirtį, manau, kad eilinis žmogus juo labiau nesupras ir nebus nuo to labiau apsaugotas. Plačiąja prasme žiūrint, mes galime įvardyti mobingą, galime dar kažkokių terminų įvardyti ir liepti su tuo kovoti, bet plačiąja prasme reikėtų kovoti su smurto kultūra mūsų visuomenėje, nes jos apraiškų gali būti labai įvairių“, – sakė M. Marcinkevičius.

Pasak psichiatro, reikalinga keisti smurto kultūrą, šviesti darbuotojus.

„Būtų veiksmingiau ir žymiai daugiau prasmės ne vėl griežtinti prievartos mechanizmus per teisės aktus, bet stengtis keisti smurto kultūrą, galų gale šviesti ir aiškinti patiems darbuotojams, nes dažnai ir patys darbuotojai nesupranta, kad jie patiria mobingą ar psichologinį į spaudimą, lygiai taip pat ir darbdaviams atrodo tokia darbo ir bendravimo kultūra normali“, – sakė M. Marcinkevičius.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt