Spalis – supratimo apie krūties vėžį mėnuo

Šiauliai

Diana ŠiurkienėŠaltinis: Etaplius.lt

321861

Visuomenės sveikatos specialistai primena - spalis yra Supratimo apie krūties vėžį mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima Krūtų sveikatos diena. Šis mėnuo neretai dar vadinamas rožiniu mėnesiu, nes rožinė spalva jau seniai yra tapusi moteriškumo, vilties, sveikatos spalva. Rožinis kaspinas visame pasaulyje suprantamas kaip pergalės prieš klastingą ligą ir solidarumo simbolis. Nors medikai ir Rožinio autobusiuko įkūrėjai nuolat primena apie krūties vėžio pavojų, riziką ir profilaktiką, kasmet krūties vėžiu vis dar suserga daugybė moterų. Džiugina tai, jog ši klastinga liga vis dažniau aptinkama pačiu laiku, t. y. kai ją dar galima išgydyti. Tai tik dar kartą įtikina, kad mūsų sveikata yra mūsų pačių rankose.

Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga maždaug 1800 moterų, o vyrai šia liga serga 100 kartų mažiau: per metus ši liga diagnozuojama apie 18-kai jų. Moterys dažniau rūpinasi prevencija, todėl 70 proc. atvejų joms yra nustatomas I ir II stadijos piktybinis navikas, o vyrai labiau gėdijasi ir nėra linkę prevenciškai tikrintis, todėl jiems nustatomas krūtų vėžys dažniausiai būna gerokai pažengęs: III ir IV stadijos.

Tikimybę susirgti didina įgimti ir įgyti rizikos veiksniai

Norint sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu, svarbu žinoti jį galinčius sukelti įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, nes dalį jų galima valdyti. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai yra nustatyti, tačiau gydytojams yra žinomi daugelis jų: ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), rūkymas, netinkama mityba, didelis alkoholio suvartojimas, antsvoris, nėštumų nutraukimo skaičius, pakaitinė hormonų terapija ir naudojami kontraceptikai. 5–10 proc. moterims ir vyrams Lietuvoje diagnozuojamų krūties vėžio atvejų yra sukelti paveldimų genų mutacijos. Jeigu artimųjų tarpe yra sergančiųjų ar sirgusių krūties, kiaušidžių vėžiu, jų palikuoniams reikėtų atlikti genetinius tyrimus, nes tikimybė susirgti dėl pakitusių genų ženkliai išauga: moterims ji siekia net 87 proc., o vyrams – 20 proc. Įsidėmėkite! Nors nepriklausote nė vienai iš rizikos grupių, negalite būti tikri, kad krūties vėžiu nesusirgsite. Ir priešingai: jeigu kuriai nors minėtai rizikos grupei priklausote, tai nereiškia, jog susirgsite krūties vėžiu.

Svarbu laiku tikrintis sveikatą ir atlikti profilaktinius tyrimus

Profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir gydytojų atliekami tyrimai padeda diagnozuoti navikus ankstyvoje stadijoje, kai jie dar nėra apčiuopiami. Jaunoms moterims rekomenduojama kas 3 metus apsilankyti pas gydytoją ir atlikti krūtų echoskopiją, o sulaukus 50-ties – kas 2 metus dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje ir atlikti nemokamą krūtų mamografinį tyrimą. Vizito pas gydytoją nereikėtų baimintis, nes labai anksti navikinius darinius krūtyje leidžianti aptikti mamografija yra neskausminga, saugi ir efektyvi.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Krūtų savityra ir kreipimasis laiku į gydytojus gali padėti diagnozuoti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje, o tai sudaro sąlygas taikyti efektyvų gydymą.

Kiekviena moteris ir jauna mergina turėtų kartą per mėnesį menstruacinio ciklo viduryje savarankiškai atlikti krūtų patikrą: apčiuopus vieną ar daugiau guzelių krūtyje, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas aptiktus krūties darinius ar kitus pakitimus ištirs atlikdamas krūtų apžiūrą ir apčiuopą bei paskirs reikiamus išsamesnius tyrimus krūties vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti bei numatyti tinkamą gydymą. Moterims taip pat rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl atsiradusių krūties formos, simetrijos, odos pokyčių, žaizdelių spenelio srityje, kraujingų išskyrų iš spenelių, apčiuopto darinio krūtyje ir padidėjusių limfmazgių pažastyje. Vyrai į gydytoją turėtų kreiptis dėl rasto darinio krūties liaukoje, spenelių pokyčių, kraujingų išskyrų, krūties liaukos deformacijos atvejų ir limfmazgių padidėjimo pažastyje.

Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Mamografinis tyrimas leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais.

Todėl, siekiant aptikti krūties piktybinius navikus dar iki kliniškai jiems pasireiškiant, Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą 50–69 m. amžiaus (imtinai) moterims nemokamai 1 kartą kas 2 metus atliekami mamografijos tyrimai, o aptikus vėžio požymių jos nukreipiamos specializuotam ištyrimui.

Norint pasitikrinti pagal šią prevencinę programą pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaiga. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

Nors krūties vėžio prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus moterims, jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus asmenų grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Kiekvienas žmogus turėtų domėtis ir būti atsakinga už savo sveikatą ir prisidėti prie ankstyvos ligos diagnostikos, siekiant išsaugoti sveikatą, o gal net gyvybę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt