Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt
Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijoje šiuo metu gyvuoja daugiau nei trisdešimt sodininkų bendrijų. Dauguma jų tvarkosi visai neblogai, o kai kurios, galima sakyti, netgi pavyzdingai ir yra paverstos tiesiog Marijampolės priemiesčio individualių namų kvartalais. Be abejo, yra ir tokių sodininkų bendrijų, kuriose kasmet vis daugėja nedirbamų, piktžolėmis ir net krūmais apaugančių sklypelių. Mat senieji, darbštieji sodininkai jau nebepajėgia jų prižiūrėti, o žemės darbai ir aktyvus poilsis gamtoje patrauklus toli gražu ne visiems jų palikuonims.
„Stebuliškės“ – jauniausia, bet labiausiai apleista bendrija
1992 metų pavasarį Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos Stebuliškių kaime įsteigta ir įregistruota sodininkų bendrija „Stebuliškės“ yra viena iš jauniausių ir, deja, viena iš labiausiai apleistų mūsų krašto sodininkų bendrijų. Joje, anot šios sodininkų bendrijos valdybos pirmininkės Ritos Ražinskienės, itin vaizdingoje vietoje, prie Sūduonios upelio, buvo suprojektuota apie 300 sodo sklypų, o galimybė tapti sodų bendrijos nariu buvo sudaryta tuometinės Marijampolės maisto pramonės automatų gamyklos, Baldų fabriko ir kitų įmonių darbuotojams, taip pat tiesiog visiems kitiems Marijampolės gyventojams, kuriems lig tol dar nebuvo skirta sodų sklypelių.
Deja, itin sudėtingu laiku, vos Nepriklausomybę atkūrusioje ir tuo metu didelius sunkumus, taip pat ir ekonominę Sovietų Sąjungos blokadą išgyvenusioje valstybėje susikūrusią sodininkų bendriją nuo pat pirmų gyvavimo metų užgriuvo sunkumai. Dalis sodininkų, vos tik pasiėmę mėgėjiškai sodininkystei skirtus sodų sklypelius, uždarinėjamose įmonėse prarado darbus ir ieškoti laimės išvyko į kitas šalis. Buvo ir tokių, kurie tiesiog neturėjo kuo tuos savo sodo sklypelius pasiekti, kad galėtų dirbti žemę ir užsiauginti daržovių. Mat maršrutiniai autobusai pro šią sodų bendriją nekursavo ir, beje, nė šiandien nevažiuoja. Taigi kai atėjo metas ir sodų sklypelių žemę buvo leista įsigyti, tokia galimybe pasinaudojo vos trečdalis sodininkų.
Bendrijos pirmininkės R. Ražinskienės teigimu, VĮ Registrų centre savo sodų sklypus įregistravo tik 105 savininkai. Dar 116 sklypų yra valstybės žemėje ir žmonės, kuriems jie buvo skirti, formaliai tebelaikomi valstybinės žemės nuomotojais. Be to, maždaug tokį patį plotą sodininkų bendrijos teritorijos užima ir niekam nepriskirta valstybės žemė. Dabar joje veši krūmynai, brūzgynai, žmogaus ūgio kiečiai ir usnys.
Nario mokestį moka vos penktadalis sodininkų
Nuo 2014- metų šios sodininkų bendrijos valdybai vadovaujanti R. Ražinskienė, lydėdama „Suvalkietį“ apžiūrėti „Stebuliškių“ bendrijos valdų, pasakojo, kad išrinkta valdybos pirmininke pirmiausia nutarė pasidomėti, kiek bendrijoje yra sodininkų, kurie dirba ir tvarkingai prižiūri išsipirktus sodų sklypelius.
„Norėjau sužinoti, kiek yra žmonių, kuriems dar rūpi bendrijos reikalai, ir kartu juos paskatinti mokėti bendrijos nario mokestį, kad galėtume bent kokią skelbimų lentą pasidaryti ir pasikabinti ar kokius kitus visiems aktualius reikalus išspręsti, – pasakojo R. Ražinskienė. – Kam tik galėjau radusi adresus siunčiau laiškus ir raginau tvarkyti sklypus, atvykti sumokėti nario mokestį. Iš pradžių atsiliepė ir nario mokestį sumokėjo tik vienuolika sodininkų. Dabar moka jau 59 sodininkai, ir mes jau galime šiek tiek pasitvarkyti bendrijos gatves. Pernai joms tvarkyti galėjome nupirkti ir atsivežti tris sunkvežimius žvyro. O šiais metais planuojame pažvyruoti tris gatves: Stebuliškių sodų 2-ąją, 4-ąją ir 6-ąją.“
Neprižiūrimų sklypų daug, tačiau bausti nėra ką
Atvykę į Stebuliškių kaime esančias bendrijos valdas savo akimis įsitikinome, kad sodų sklypelius dirba ir prižiūri ne daugiau kaip trečdalis sodininkų. Visur kitur veši piktžolės ir net krūmynai. Buvo nuostabu ir keista matyti, kad daugybę metų dalgio ar žoliapjovės nematė net tie sklypai, kurie yra visai šalia Sūduonios upelio kranto.
Tiksliai apskaičiuoti, kiek yra apleistų sklypų, nėra paprasta, nes kaip sakė R. Ražinskienė, gana daug savo sklypelius dirbančių sodininkų, stengdamiesi sodus apsaugoti nuo piktžolių ir norėdami vasaroti gražesnėje aplinkoje, neapsikentę ėmėsi prižiūrėti ir nušienauja kai kuriuos nedirbamus kaimynų apleistus sklypus.
Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje siekdami nustatyti, kaip šioje sodų bendrijoje paisoma žemės naudojimo reikalavimų, dalyvaujant sodų bendrijos valdybos pirmininkei, patikrinimą atliko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus specialistai. Jie tikrino neprivatizuotus ir nenaudojamus mėgėjų sodų žemės sklypus ir po patikrinimo konstatavo, kad ūkinė veikla nevykdoma 136 sklypuose, kurie apaugę žole, piktžolėmis, o kai kur ir krūmokšniais.
Kartu patikrinimo akte buvo konstatuota, kad dėl apleistų ir neprižiūrimų sklypų nėra galimybių pradėti administracinės teisenos bylų, nes tie sklypai yra neprivatizuoti ir neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl anot tikrintojų, nėra galimybių nustatyti nusižengimus padariusius asmenis.
Norintiems sodininkauti kartais kelią užkerta neįveikiami formalumai
R. Ražinskienė pasakodama apie jos vadovaujamos bendrijos problemas, pasidžiaugė, kad vis atsiranda žmonių, kurie nori čia turėti sodo sklypelius, juos dirbti ir prižiūrėti.
„Tarp mūsų sodininkų yra net Kauno gyventojų šeima, kuriems sodo sklypą perleido giminaičiai, – pasakojo sodininkų bendrijos pirmininkė. – Jie čia praleidžia visus savaitgalius ir teigia neatsidžiaugiantys, kad turi tokią ramią ir gražią vietą pailsėti nuo miesto šurmulio.“
R. Ražinskienė taip pat teigė, kad savo sklypelius tvarkingai prižiūrinčių sodininkų gretas papildo ir vienas kitas marijampolietis, kuriam pavyksta rasti neprižiūrimų sodų savininkus ir su jais sutarti, kad savo sklypus parduotų.
Kai sodų sklypus parduoda iš valstybės išsipirkę ir nustatyta tvarka VĮ Registrų centre įregistravę žmonės, didelių problemų nekyla, tačiau tais atvejais, kai potencialus sodininkas nusižiūri apleistą sklypą, kuris kažkam kadaise buvo priskirtas kaip valstybės žemės nuomininkui, norint tokį sklypą įsigyti tenka nueiti tikrai sunkų kelią. Mat tuomet, kaip sakė R. Ražinskienė, potencialiam sodo pirkėjui tenka susirasti žmogų, kuriam tas nenaudojamas sklypas buvo priskirtas, jį įkalbėti išsipirkti iš valstybės, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o paskui jau parduoti naujam savininkui.
„Buvo atvejų, kai tapti mūsų sodų bendrijos nariu labai norėjusiam vyriškiui taip ir nepavyko rasti žmogaus, kuriam kadaise tas sklypas buvo priskirtas, – pasakojo sodininkų bendrijos pirmininkė. – Nuo šios sodų bendrijos įkūrimo praėjo jau daug metų ir kai kurių žmonių, kuriems čia buvo skirti sklypai, jau nėra tarp gyvųjų, kiti emigravę, dar kitų palikuonys tarpusavyje nesutaria. Dėl to ir mes, kiti sodininkai, vargstame.“
Po truputį reikalai gerėja
Kalbėdama apie šios sodininkų bendrijos perspektyvas, R. Ražinskienė optimizmu tikrai netryško, tačiau pripažino, kad po truputį reikalai vis dėlto krypsta į gerąją pusę. Kai kuriuos sodų namelius jau pasiekia elektros energija. Mat paaiškėjo, kad įsivesti elektrą nėra didelė problema. Reikia tik noro.
Sodų bendrijos pirmininkės teigimu, atrodo, kad pavyko rasti bendrą kalbą ir su Liudvinavo seniūnija dėl į sodus vedančios Žvejų gatvės priežiūros ir greideriavimo. Bėda tik, kad aplinkinėse sodybose gyvenantys ūkininkai per darbymetį tos gatvės netausoja ir traktoriais išmala.
R. Ražinskienė taip pat pasidžiaugė, kad matydamas bendrijos valdybos pastangas bent minimaliai patvarkyti sodininkų bendrijos gatves ir aplinką, vis atsiranda vienas kitas sodininkas, kuris pradeda mokėti nario mokestį. Taip bendrija įgyja daugiau finansinių galimybių kažką nuveikti bendram labui.
Ričardo Pasiliausko nuotraukos