Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
LGBT santuoka © Pexels
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Kol tradicinės šeimos gynėjai rašo peticijas prieš vienos lyties partnerystės įstatymą, rengia šeimos gynimo maršus bei viešai piktinasi Stambulo konvencija, kuri esą yra nukreipta prieš tradicinę vyro ir moters šeimą, sociologė tikina, kad Lietuvoje jau kurį laiką yra įsitvirtinęs naujas šeimos kūrimo modelis.
Anot šeimos sociologės Aušros Maslauskaitės, lietuviai nebėra tokie tradiciniai, kokie buvo sovietmečiu ir po jo, esą jau kurį laiką yra pasikeitęs žmonių požiūris į šeimą, poros nebijo gyventi nesusituokusios, o jei nori, ir išsiskirti drąsiai gali. Ekspertė teigia, kad praėjus keleriems metams visuomenė pamatys ir supras, kad vienos lyties judėjimai bei teisinių aktų reglamentavimas niekaip neatsilieps nė vienos skirtingos lyties šeimos gyvenimui.
„Jei mes pasižiūrėsime ES šalių kontekste, tai Lietuvoje tas vadinamasis suminių santuokų rodiklis pas mus yra vienas aukščiausių, bet reikia atkreipti dėmesį, kad jis labai sparčiai mažėja, pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį šis rodiklis susitraukė daugiau nei dvigubai. Iš karto kyla klausimas, kas gi čia atsitiko.
Ar tai reiškia, kad lietuviai nutarė, jog jiems nebereikia tuoktis, ar jiems nesvarbi šeima, ar nebesvarbi partnerystė? Į visus šiuos klausimus galime atsakyti neigiamai. Tiesiog įvyko vadinamasis šeimos kūrimo modelio pasikeitimas, paprasčiau pasakius, pasikeitė supratimas ir praktika, kaip žmonės kuria šeimą“, – Alfa.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė A. Maslauskaitė.
Mes esame tokia visuomenė, kuri daug tuokiasi, bet daug ir skiriasi
Anot profesorės, jei anksčiau Lietuvoje šeima buvo kuriama tiesioginės santuokos būdu, tai šiandieninėje visuomenėje mes turime įsitvirtinusi modelį, kai žmonės pradeda gyventi kartu būdami ne santuokoje. Šeimos sociologės teigimu, dalis tokių asmenų vėliau susituokia, dalis išsiskiria, o dalis ir toliau gyvena vadinamosiose kohabitacijose.
„Tas didysis santuokų rodiklių sumažėjimas pirmiausia yra sietinas su tuo, kad mūsų visuomenėje pasikeitė tas supratimas, kaip galima kurti šeimą, kur galima susilaukti vaikų – ar tik santuokoje ar ir ne santuokoje, ir natūralu, kad tai atsispindi demografiniuose rodikliuose“, – teigė VDU sociologė.
Statistiniai duomenys rodo, kad nors Lietuvoje santuokų skaičius kasmet gerokai mažėja, skyrybų skaičius jau kelis dešimtmečius išlieka itin stabilus.
„Skyrybų rodikliai Lietuvoje nelabai keitėsi, iš tiesų jie nelabai keičiasi nuo pat sovietmečio. Mūsų ištuokų rodikliai yra labai aukšti, ES šalių kontekste mes esame tokia visuomenė, kuri daug tuokiasi, bet ir daug skiriasi“, – sakė A. Maslauskaitė.
Neišvengiamų pokyčių baimė
Profesorė, kalbėdama apie Lietuvos piliečių tradicines vertybes bei visuomenės požiūrį į jas, tikino, kad šeimos modelis ir požiūris į „normalią“ šeimą keičiasi labai sparčiai.
„Kalbant apie tą šeimos tradiciškumą galima pasakyti, kad iš tikrųjų įsitvirtino tas naujas šeimos kūrimo būdas, kuris jau toli gražu nėra toks, kuris buvo būdingas daug dešimtmečių. Tradiciškumą galima labai įvairiai suprasti, jei mes žiūrėsime į tą šeimos kūrimo kelią, tai tikrai taip – jis nebėra tradiciškas. Apie 60–70 proc. visų gyventojų, kurie priauga iki santuokinio amžiaus, kurie kuria šeimas, jie savo partnerystę pradeda nuo gyvenimo kartu esant ne santuokoje, dalis iš jų ir vaikų susilaukia nesusituokę“, – tikina VDU šeimos sociologė.
Visuomenininkai, kurie kuria judėjimus prieš vienos lyties partnerystės įteisinimą arba viešai piktinasi Stambulo konvencija, tikina, kad tai daro siekdami apsaugoti Lietuvos Konstituciją bei tradicinę šeimą, tačiau, profesorės manymu, tokia tam tikros visuomenės dalies reakcija į minėtus dalykus gali būti tiesiog neišvengiamų pokyčių baimė.
„Žvelgiant į tuos žmones, kurie nepritaria partnerystės įstatymui ar vienos lyties partnerystės įteisinimui, galima vertinti, kad čia gali būti tokia nesąmoninga pokyčių baimė, gali būti ir neapykanta arba žmogus tiesiog gali būti prieš, ir tiek, gal jis nelabai ir žino kodėl.
Jei pažiūrėsime į tokių teisės normų būtinybę, aš visada pasiūlyčiau apžvelgti ne vienos lyties asmenų partnerystes, bet į skirtingos lyties asmenų partnerystes. Kaip jau sakiau, didelė dalis visų partnerysčių yra ne santuokoje, 30 proc. visų vaikų Lietuvoje gimsta ne santuokoje. Jei mes neturime sureguliuotų partnerystės normų, tada mes turime dalį visuomenės: vyrų, moterų, vaikų, kurie labai dažnai išsprūsta iš teisinio reguliavimo, kuris apibrėžia jų teises bei jų pareigas“, – nuogąstauja sociologė.
25.jpg
Visuomenė pamatys, kad tai niekaip neatsiliepė skirtingų lyčių asmenų šeimų gyvenimui
A. Maslauskaitė teigia, kad 2001 m. Civiliniame kodekse buvo priimtos pataisos, kuriose buvo aprašytas partnerystės institutas, tačiau esą nuo tada iki dabar nebuvo priimtas nė vienas lydintis teisės aktas, kuris detalizuotų šio instituto įgyvendinimą.
„Mes jau 20 metų Lietuvos visuomenėje nepajudiname šitos srities. Įsivaizduokime situaciją, kai yra partnerystė, yra vaikai, ir tėvai išsiskiria, juk santuokos atveju visi teisiniai aspektai yra sureguliuoti, o kai išyra partnerystė, mes neturime teisinių normų, kurios apibrėžtų tėvų pareigas ir teises vaikams bei vienas kitam“, – piktinasi VDU sociologė.
Profesorė taip pat pabrėžė, kad nesutarimai dėl tradicinės ir netradicinės šeimos visada vyko ir dar ilgai vyks, tačiau tai tik parodo, kad šis klausimas svarbus ir jį reikia spręsti.
„Šiais klausimais kontroversijos egzistuoja visose šalyse, net tokiose šalyse, kurios jau praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje įteisino vienos lyties asmenų partnerystes ir net ten kartais kyla vis kažkokių kontroversijų. Manau, mes žvelgdami į tą situaciją, kurioje esame, žvelgdami į šeimos raidą anksčiau ar vėliau turėsime tai sutvarkyti.
Galų gale Lietuva priims sprendimus šiuo klausimu ir praėjus 5 ar 10 metų visuomenė pamatys, kad tai niekaip neatsiliepė skirtingų lyčių asmenų šeimų gyvenimui. Galima pasižiūrėti daugybės kitų šalių, kurios jau prieš 10 ar daugiau metų sureguliavo šituos klausimus, patirtį ir pamatyti, kad nei santuokų, nei skyrybų bei gimstamumo visa tai niekaip nepaveikė.
Mes gyvename demokratinėje valstybėje, ir žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę. Jie turi teisę reikšti savo poziciją tol, kol ta pozicija neįžeidžia, nežemina kitų ir nepažeidžia kitų asmenų orumo. Tai yra skausmingas augimo procesas“, – Alfa.lt teigė A. Maslauskaitė.
alfalt-logo-skaidrus.png