Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Healthline.com
Labai dažnai net nepastebime, kaip socialiniai tinklai užima didžiąją mūsų dienos dalį.
Remiantis Pew tyrimų centro duomenimis, vien Jungtinėse Valstijose 2021 m. 72 procentai žmonių pasisakė, kad kiekvieną dieną tikrina savo socialinių tinklų paskyras po kelias valandas.
2018 m. atliktas tyrimas, atskleidė, kad beveik 70 procentų dalyvių pranešė, jog prieš miegą visada pasitikrina savo socialinių tinklų paskyras lovoje. Ir šis skaičius kasdien vis auga.
Nesvarbu, ar socialiniais tinklais pradėjote naudotis visai neseniai ar tai darote aktyviai jau ilgą laiką, tikriausiai girdėjote ne vieną perspėjimą iš specialistų, kad besaikis naršymas gali turėti neigiamų padarinių jūsų sveikatai.
Tačiau priešingai nei gali manyti daugelis žmonių, socialinė žiniasklaida nebūtinai yra blogas dalykas.
„Socialinė žiniasklaida dažnai susilaukia blogos reputacijos, nes prisideda prie neigiamų pasekmių“, – sako Britas Frankas, licencijuotas psichoterapeutas ir knygos „Įstrigusio mokslas“ autorius.
Tačiau, kaip ir bet kas, B. Frankas sako, kad moneta turi dvi puses. Kitaip tariant, socialinė žiniasklaida gali būti ir žalinga, ir naudinga.
Norint tinkamai naudotis socialiniais tinklais, reikia rasti būdų, kaip sumažinti neigiamas puses ir sustiprinti teigiamus aspektus.
Kokie yra minusai?
Galbūt jau žinote tai, kad socialinė žiniasklaida gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Priverčia jaustis blogai dėl savęs
Socialiniai tinklai suteikia daug galimybių palyginti save su kitais. Matydami vis besikeičiančius vaizdus, begales nuotraukų ir įrašų, apie tai kokie visi besišypsantys ir laimingi, nejučia pradedame lyginti svetimų žmonių gyvenimą su galbūt ne tokiu įspūdingu savo gyvenimu.
Whitney Goodman, licencijuota santuokų bei šeimos terapeutė ir knygos „Toxic Positivity“ autorė, savo praktikoje nuolat susiduria su tuo.
Ji pažymi, kad jos klientai dažnai jaučiasi prasčiau patikrinę savo socialinius tinklus, paaiškindama, kad socialinė žiniasklaida dažnai sukuria „niekada negana“ jausmą arba sustiprina mintį, kad tobulumas įmanomas.
Matydami kažkieno filtruotas gyvenimo nuotraukas galite manyti, kad jis gyvena visiškoje pilnatvėje, net jei žinote, kad taip nėra.
Kalbant apie fizinę išvaizdą, dažnas filtruotų ir „Photoshop“ vaizdų naudojimas taip pat gali sukelti nemeilę sau ir nemėgti savo išvaizdos.
Miego trūkumas
2019 m. atliktas tyrimas rodo, kad žmonės, kurie naudojasi socialine žiniasklaida, ypač naktį, linkę:
eiti vėliau miegoti,
miegoti mažiau,
prasčiau išsimiegoti.
Socialinių tinklų naudojimas naktį aktyvina jūsų smegenis ir mažina hormono melatonino kiekį, kuris skatina jus užmigti.
Prisideda prie nerimo ir depresijos
Įvairūs tyrimai rodo ryšį tarp socialinės žiniasklaidos ir nerimo bei depresijos simptomų.
2016 m. atliktas tyrimas, naudojant 1787 JAV suaugusiųjų nuo 19 iki 32 metų apklausos duomenis, nustatė ryšį tarp socialinių tinklų naudojimo ir padidėjusios depresijos.
2017 m. atliktame tyrime buvo naudojami tos pačios apklausos duomenys, siekiant ištirti kelių socialinės žiniasklaidos platformų naudojimo poveikį. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės, naudojantys nuo 7 iki 11 socialinės žiniasklaidos platformų, labiau linkę patirti depresiją ir nerimą nei žmonės, naudojantys nuo 0 iki 2 platformų.
Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad ryšys gali būti abipusis. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gali naudoti socialinę žiniasklaidą, kad susidorotų su esamais nerimo ar depresijos jausmais.
Be to, 2018 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 143 kolegijos studentai, parodė, kad socialinių tinklų naudojimo apribojimas iki 30 minučių kiekvieną dieną gali padėti pagerinti savijautą.
Šiame tyrime dalyviai, kurie 3 savaites naudojosi „Facebook“, „Snapchat“ ir „Instagram“ tik 10 minučių per dieną, patyrė mažiau depresijos ir vienatvės, palyginti su dalyviais, kurie naudojosi socialine žiniasklaida taip, kaip įprastai.
Išstumia prasmingesnę veiklą
„Pernelyg didelis socialinių tinklų naudojimas atima laiką nuo kitų dalykų, kurie gali būti naudingi jūsų psichinei sveikatai“, - pabrėžia Goodmanas.
Jei per dažnai naudojate socialinės žiniasklaidos programas, specialistas sako, kad lieka mažiau laiko vertingesnėms veikloms kaip:
Gyvam bendravimui su draugais,
Laikui gamtoje,
rūpinantis savimi kitais prasmingais būdais.
Socialinių tinklų nauda
Vis dėlto socialinė žiniasklaida taip pat gali turėti daug privalumų.
Socialinė žiniasklaida padeda rasti reikiamos informacijos
Nesvarbu, ar ieškote palaikymo grupių, informatyvių straipsnių ar vertingų įrankių ir patarimų, socialiniai tinklai gali suteikti prieigą prie daugybės reikiamų šaltinių.
Sumažina atskirtį
Kartais gyvenime neturime galimybių susitikti su artimaisiais gyvai, todėl tokiais atvejais bendravimas socialiniuose tinkluose daug geresnė išeitis nei jokio bendravimo.
Socialiniuose tinkluose galime susipažinti su įvairiausias žmonėmis iš visokiausių pasaulio kampelių, taip plėsdami savo akiratį ir pažinčių ratą.
Padeda tobulėti
Saviraiška vaidina svarbų vaidmenį psichikos sveikatai, o socialiniuose tinkluose galime rasti naudingos informacijos savo asmenybės tobulėjimui kaip įvairūs kursai, renginiai, veiklos. Kadangi socialinėje erdvėje dalinamasi visa reikiama informacija šimtus kartų per dieną, galima lengvai sužinoti kas naujo vyksta bet kuriame mieste ar šalyje, ar tiesiog sudalyvauti ar lankyti kokius nors užsiėmimus ir internetiniu būdu.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
