Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams šalyje buvo skirta 223,3 mln. eurų, tačiau dėl kylančios ekonomikos ir augančių gyventojų pajamų 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims.
„Banga“ domėjosi, kokia situacija Klaipėdos rajone: ar liko socialinei paramai numatytų lėšų, kam jos skirtos. O galbūt lėšų nespėta tikslingai panaudoti?
Lietuvoje nepanaudota 11,9 mln. Eur
Dauguma Lietuvos savivaldybių pranešė, jog nepanaudotus pinigus skyrė įvairioms socialinėms paslaugoms, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui bei kitiems tikslams, tačiau niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.
Nepanaudotų lėšų neperskirstė 14 savivaldybių, iš jų daugiausia Kauno miestas – 4,3 mln. eurų (52,5 proc.), Panevėžio miestas – 2 mln. eurų (37,5 proc.), Alytaus rajonas – 533,1 tūkst. eurų (31,9 proc.).
Į šį „juodąjį“ sąrašą Klaipėdos rajono savivaldybė nepatenka. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė informavo, kad iš viso Klaipėdos rajono savivaldybei skirtos lėšos išmokoms mokėti ir administruoti siekė 2 226 tūkst. Eur, iš jų nepanaudota 1 254,9 tūkst. Eur. Tačiau jos laiku paskirstytos kitoms socialinės apsaugos reikmėms.
Orientavosi į paslaugų gerinimą
Net 842,1 tūkst. Eur Klaipėdos rajone buvo perskirstyta šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti. Iš šios sumos 142,8 tūkst. Eur buvo skirta Gargždų socialinių paslaugų centro paslaugų bei specialaus transporto paslaugų teikimui. Dar 137,4 tūkst. Eur – Priekulės socialinių paslaugų centrui. Net 291,1 tūkst. Eur iš 842,1 tūkst. Eur buvo numatyta paslaugų teikimui Lapių pagrindinės mokyklos globos padalinio bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir savarankiško gyvenimo namuose.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus duomenimis, 81,1 tūkst. Eur buvo perskirstyta finansinės pagalbos teikimui, socialinei atskirčiai mažinti. 41,2 tūkst. Eur – finansuoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektai (socialinei integracijai). 58,8 tūkst. Eur – užtikrintas užimtumo didinimo programos vykdymas. Dar 167,9 tūkst. Eur skirti socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti. Iš jų už 142,7 tūkst. Eur buvo perkamos socialinės paslaugos. Dar 3,5 tūkst. Eur skirta mirusiųjų pervežimui iš įvykio vietos ir saugojimui iki teismo medicinos tyrimo atlikimo. 21,7 tūkst. Eur – transportavimo paslaugai hemodializėms atlikti.
Klaipėdos rajono savivaldybė neperskirstė lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti, taip pat neskyrė ir Savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti.
Ministras laukia vertinimų
„Nuo praėjusių metų įstatyme aiškiai įvardijama, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas reikia skirti kitoms socialinės apsaugos sritims – tarp jų ir socialinėms paslaugoms. Turint mintyse, kad savivaldybės socialinėms paslaugoms praėjusiais metais vidutiniškai skyrė 3,3 proc. nuo savo biudžetų, o tai sudaro apie 100 mln. eurų per visą Lietuvą, nepanaudotos piniginės socialinės paramos lėšos turėjo reikšmingai padidinti socialinių paslaugų kiekį visoje Lietuvoje ir jų prieinamumą gyventojams. Labai lauktume visuomenės vertinimų, kaip pasikeitė situacija praktiniu lygmeniu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2019 m. nepanaudotas lėšas galima naudoti ir socialinių pedagogų, psichologų, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčio mokėjimui.
gumuliauskiene.JPG
KOMENTARAS
Pats lėšų priskyrimas vienai ar kitai priemonei yra labai keblus dalykas. Juk pinigai nėra sužymėti – čia „likę“ nuo pašalpų, o šitie – „kiti, savivaldybės“. Svarbu, kad paslaugų apimtis augtų, kad būtų matomos visos gyventojų grupės – vaikai, neįgalieji, benamiai, stokojantieji. Be abejonės, žinojimas, kad lėšų yra skirta ir jų visų pagal įstatymą numatytoms socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms mokėti nepanaudosime, suteikia mums daugiau drąsos planuoti naujas paslaugas, plėtoti jau teikiamas.
O šioje srityje kasmet padarome svarbių ir reikšmingų darbų. Jau 2015 metais įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai, tai beveik nauja įstaiga, kurios išlaikymas – Savivaldybės rūpestis. Turime dvi budinčių globotojų šeimas, praeitais metais Gargždų socialinių paslaugų centre įkurti Krizių ir Globos centrai. Savivaldybės lėšomis, pasibaigus ES finansavimui nuspręsta ir toliau Priekulės socialinių paslaugų centro jėgomis teikti integralios pagalbos paslaugas sunkios negalios žmonėms. Savivaldybės lėšomis tvarkoma Viliaus Gaigalaičio globos namų aplinka. Pradėtos teikti transporto paslaugos neįgaliesiems finansuojant socialinio taksi ir nevyriausybinės organizacijos „Gargždų Viltis“ teikiamas transporto paslaugas. Šiuo metu nagrinėjame sąlygas steigti gyvenimo namus jauniems neįgaliesiems, plėsti vaikų dienos centrų veiklą. Ir tikiuosi, kad Savivaldybės taryba tam skirs reikiamas lėšas.
Negaliu sutikti, kad neskirta lėšų socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui kelti. Mūsų Savivaldybės socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai yra trečioje vietoje pagal dydį Lietuvoje (po Vilniaus ir Neringos savivaldybių). Man neatrodo svarbu, iš kokių lėšų tai daroma, svarbu, kad jie ir toliau kiltų.“
ĮDOMU