Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Saulės elektrinės / Pixabay
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Šiuo metu 80 proc. šių lėšų įskaitoma į valstybės biudžetą ir 20 proc. – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą. Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja, Ekonomikos komiteto narė Ilona Gelažnikienė įsitikinusi, kad dabartinė proporcija yra neteisinga.
„Savivaldybės naudoja šias lėšas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Juk gamtos ištekliai ir naudingųjų iškasenų karjerai eksploatuojami konkrečioje savivaldybėje. Kasybos procesas, aplinkos tarša, padidėję transporto srautai – suvaldyti šį poveikį aplinkai yra savivaldybės uždavinys“, – komentuoja įstatymų pataisų iniciatorė I. Gelažnikienė.
Jei Seimas pritartų įregistruotam projektui, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, būtų įskaitomas: 60 proc. – į valstybės biudžetą, 40 proc. – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą.
Anot I. Gelažnikienės, pakeitus mokesčio paskirstymo proporcijas, gyventojai būtų skatinami naudoti saulės energiją, o savivaldybių investicijos į aplinkosaugą būtų daug svaresnės.
„Turėdamos daugiau tikslinių lėšų, savivaldybės galėtų reikšmingai didinti investicijas į oro taršos prevencijos ir valdymo priemones. Pinigai būtų skiriami ir geriamojo vandens kokybei gerinti, ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti, ir atsinaujinančių išteklių projektams“, – pažymi I. Gelažnikienė.
Pasak jos, savivaldybėms reikia lėšų atliekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti, želdynams kurti, visuomenės sveikatos priemonėms, švietimui aplinkosaugos klausimais.
„Tam, kad pažeista ir rekultivuota žemė būtų patraukli vietos gyventojams ar atvykstantiems turistams, savivaldybės turi pasirūpinti gamtinio karkaso vientisumu, gyvenamosios aplinkos socialine, estetine, ekologine kokybe. Siekiant nuosekliai stiprinti vietos ekosistemas, būtina užtikrinti deramą – ir proporcingą – finansavimą“, – pabrėžia I. Gelažnikienė.
Kaip pastebi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L. Jonauskas, pagrindinis šalies Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslas – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
„Todėl svarbu didinti vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus. Siūlome papildyti įstatymo nuostatas dėl savivaldybių vykdomų aplinkos apsaugos priemonių, numatant galimybę finansuoti saulės šviesos energijos elektrinių įsirengimą, taip pat saulės elektrinių ar jų technologinių įrenginių dalies įsigijimą iš saulės elektrinių parkų. Gyventojams suteiksime daugiau galimybių naudoti švarią energiją“, – sako L. Jonauskas.
Siūloma, kad naujos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymų nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.