Smurtui prieš moteris - ne

Utena

Akcijos dalyviai su "Amsiumi" Molėtuose

JONAS BAREIKISŠaltinis: Etaplius.lt

22100

Visame pasaulyje nuo 1991 metų organizuojama tarptautinė socialinė akcija „16 aktyvumo dienų pieš smurtą prieš moteris“. Šešiolikos dienų laikotarpis prasidėjo lapkričio 25-ąją – tarptautinę smurto prieš moteris dieną ir tęsis iki gruodžio 10-osios – tarptautinės žmogaus teisių dienos. Toks simbolinis laikotarpio įrėminimas demonstruoja, jog smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas. Šia proga Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras buvo surengęs renginius ne tik Molėtuose, bet ir kai kuriose seniūnijose.

Foto galerija:

Visame pasaulyje nuo 1991 metų organizuojama tarptautinė socialinė akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Šešiolikos dienų laikotarpis prasidėjo lapkričio 25-ąją – tarptautinę smurto prieš moteris dieną ir tęsis iki gruodžio 10-osios – tarptautinės žmogaus teisių dienos.

Toks simbolinis laikotarpio įrėminimas demonstruoja, jog smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas. Šia proga Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras buvo surengęs renginius ne tik Molėtuose, bet ir kai kuriose seniūnijose.

Visoje Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos vykdo iniciatyvas ir akcijas skirtas kovai su smurtu prieš moteris, kurių tikslas-supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, jo padariniais, teisinėmis pasekmėmis bei atsakomybe, su prevencinėmis priemonėmis prieš smurtą, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui, informuoti apie pagalbos galimybes patyrus smurtą.

Kiekvienais metais Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras vadovaujamas Elvyros Lasskaja, solidarizuojasi su tarptautine socialine akcija ir aktyviai dalyvauja, organizuoja įvairius renginius, apvalių stalų diskusijas bei kviečia visų rajonų visuomenę taip pat įsijungti į akcijų veiklas, netoleruoti smurto apraiškų artimoje aplinkoje.

Pasak Elvyros Lasskaja, „įvairias akcijas, susitikimus , apvalaus stalo diskusijas jau pravedėme Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonuose. Į renginius buvo įtraukti ir vaikai, kurie dalyvavo balionų akcijose.

Lapkričio 27 d. su grupe merginų iš Darbo biržos ir kitų organizacijų, diskutavome kaip jaunimas gali prisidėti prie smurto mažinimo artimoje aplinkoje, ką gali šioje srityje nuveikti savanoriai, kokia savanorystės prasmė ir tikslai, ką savanoriavimas duoda pačiam asmeniui ir visuomenei.

Diskusijos pabaigoje dalyviai, gavę teminius lapus „16 aktyvumo dienų prieš smurtą- 16 priežąsčių nesmurtauti, bet gyventi taikiai“ nurodė įvairias priežastis.

Jos buvo skirtingos, bet visos įdomios ir argumentuotos. Štai kokias priežąstis nurodė Monika: „Geriau malonus masažas, nei skaudūs smūgiai“, „Geriau malonus pasikalbėjimas po darbų, nei riksmai ir smurtas naktį“, „Smagiau, kai yra noras skubėti namo, nei bijoti pareiti“, „gera, kai gali prieiti prie namiškio ir kažką karu nuveikti, o ne bijoti visko ir stengtis nesimaišyti po kojomis“, „Malonu, kai tave pagiria už smulkmenas, o ne užgaulioja dėl visko“, „Kai namie gera, tai ir norisi stengtis lepinti šeimyną skaniais patiekalais“, „Smagu, kai gali pasigirti, pasidžiaugti kitiems, kad namie viskas gerai“ ir kt..

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras susitikimo dalyvius kvietė parašyti 16 priežąsčių nesmurtauti ir žadėjo, jog geriausias pasiūlytas priežastis nesmurtauti paskelbs viešoje spaudoje, įteiks diplomus už vertingus pasiūlymus, mažinant smurtą artimoje aplinkoje.

Lietuvos policijos duomenimis, 2016 m. užregistruoti 66 547 iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėta 10 890 ikiteisminių tyrimų. Pernai Lietuvos teismuose nagrinėtos 4703 bylos, kuriose asmenys kaltinami smurtavę artimoje aplinkoje. Buvo išnagrinėtos 4 mažamečių nužudymo, 41 savo motinos, tėvo ar vaiko nužudymo, 33 sunkaus mažamečio, savo vaiko ar motinos, tėvo sveikatos sutrikdymo, 145 – nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylos.

„Ko galima tikėtis iš naujausių Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisų, tiksliau nustačiusių, kas yra smurtas prieš vaikus ir uždraudusių fizines bausmes? Kokia patirtis sukaupta per daugiau nei 6 metus praktiškai taikant šį įstatymą? Kodėl vis dar stinga susikalbėjimo tarp įvairių institucijų? Ar galima tikėtis didesnio proveržio, kovojant su reiškinio priežastimis, o ne tik šalinant jo pasekmes? Šiuos ir panašius klausimus vis dar keliame įvairiuose susitikimuose, diskusijose, nes tarpinstitucinis bendradarbiavimas , sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas yra labai svarbus“- sakė Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė.

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras vykdo Specializuoto pagalbos centro funkcijas Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonuose nuo 2012 metų.

Specializuotos pagalbos centras (SPC) sužino apie įvykusį smurtą: kiekvienas policijos komisariatas privalo informuoti SPC apie jo teritorijoje įvykusį smurto namuose atvejį.

Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo į SPC gali kreiptis ir savarankiškai.

Pasak Elvyros Lasskaja, „Pagalba nukentėjusiems įprastai teikiama telefonu: gavus policijos pranešimą, susisiekiama su auka. Jai paaiškinamos jos teisės, ko gali prašyti, ką sakyti tyrėjui. Specifinę pagalbą ir konsultacijas teikia teisininkai ir psichologai. Pagal galimybes vykstama į vietas, kuriose užregistruojami smurto atvejai, konsultuojama akis į akį. Kartais atstovaujama nukentėjusiesiems teisme. Įprastai smurto aukoms užtenka pagalbos telefonu. Pagalba yra konfidenciali ir nemokama.

SPC darbuotojai: suteikia emocinę paramą; informuoja apie aktualius įstatymus ir kitų institucijų teikiamą pagalbą; suteikia kvalifikuotą socialinę pagalbą; suteikia kvalifikuotą psichologinę pagalbą; suteikia kvalifikuotą teisinę pagalbą; tarpininkauja dėl reikiamos pagalbos teikimo“.

Beje, Specializuoti pagalbos centrai neteikia pagalbos nepilnamečiams asmenims, nukentėjusiems nuo smurto, nes įstatymiškai be globėjo tai neįmanoma. Nepilnamečiams pagalbą suteikia vaikų teisių apsaugos įstaigos, pradinę informaciją ir palaikymą galima gauti paskambinus į emocinės paramos tarnybą „Jaunimo linija“.

Specializuotų pagalbos centrų darbuotojai yra pasirengę padėti čia ir dabar, todėl smurto auka neturi bijoti kreiptis pagalbos, bijoti – ne tik bausmės, bet ir visuomenės pasmerkimo – turi smurtautojas

Aptariant šeimoje susidariusią situaciją, smurto aukai pateikiami 3 pagrindiniai klausimai: „Ką ji norėtų pakeisti dabartinėje situacijoje?“,

„Kaip planuoja tai padaryti?“, „Kokios pagalbos jai reikia?“.

Kaip tikino Elvyra Lasskaja, „gauti atsakymai rodo moters norą, ryžtą keisti arba vengimą iš esmės spręsti susidariusią situaciją. Atsakymai rodo moters vidines ir išorines galimybes keisti susiklosčiusią situaciją. Suteikta informacija lemia moters sprendimus ir jų įgyvendinimo būdus. Centro darbuotojai gerbdami moters apsisprendimą, siekia ją palaikyti ir padėti atrasti gyvenime daugiau vilties bei noro ir jėgų keisti savo gyvenimą“.

Pašnekovė akcentavo, kad ir kokią pagalbą moteriai ir jos vaikams suteikų policija, SPC, socialiniai darbuotojai ir kt, niekas už ją negalės nuspręsti kaip jai toliau elgtis, kaip gyventi. Galutinį sprendimą turi priimti pati nukentėjusioji“ .

„Pokalbių metu SPC darbuotojos stengiasi ne tik skatinti, bet ir nukentėjusiąją motyvuoti, mokyti pasitikėjimo savimi, kad ji patikėtų, jog yra kompetentinga, turi įgūdžių, reikalingų jos situacijos pokyčiui ir nusipelno ramesnio gyvenimo“- pokalbio pabaigoje akcentavo Elvyra Lasskaja.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt