Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
stocksnap.io nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas teigia, kad smurto prieš vaikus nesumažėjo ir greitai nesumažės.
„Manęs dažnai kalusia, ar priėmus naują įstatymą sumažėjo smurto. Be abejo, ne, turi praeiti 20-30 metų, užaugti karta, kuri to netoleruos. Tačiau net ir Švedijoje, kuri pasaulyje yra vaikų sveikatos priežiūros pavyzdys, nuo smurto žūsta po 2-3 vaikus per metus“, - Lietuvos nacionalinio radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė daktaras.
Pasak prof. R. Kėvalo, smurtautojai ir toliau smurtauja, tačiau, priėmus smurtą prieš vaikus draudžiantį įstatymą, teigiamų pokyčių yra.
„Smurtautojai jaučiasi ne taip drąsiai ir žino, kad už tai gali būti nubausti“, - pabrėžė daktaras, pridurdamas, jog keisti situaciją privalome kiekvienas, pradėdamas nuo savęs.
ELTA primena, kad įstatymo pataisos, draudžiančios visų rūšių smurtą ir fizines bausmes prieš vaikus, priimtos lygiai prieš metus, 2017-ųjų vasario 14 dieną.
Šia proga trečiadienį beveik 200 mokinių Seimo Kovo 11-osios salėje ir keliskart tiek vaikų įvairiose mokyklose balsuodami pasisakys, ar norėtų, kad tėvai kasdien apsikabintų, mažiau bartų, o dažniau pagirtų, kad suaugusieji atsiklaustų jų nuomonės ir, kai sunku, visada paguostų.
Kaip radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė, vaikai negeba atpažinti tėvų smurto, nes yra mokomi jų klausyti.
„Turime pasidžiaugti, kad tarnautojai jau pradeda atpažinti emocinį smurtą ir reaguoja į tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, socialiniame tinkle girtas tėvas išplatina vaizdo įrašą, kaip moko savo mažą vaiką keiktis. Tėvų ir mamų, kurie žaloja savo vaikus emociškai smurtaudami prieš juos, bet to neatpažįsta, dar yra daug“, - sakė A. Kurienė.
Paramos vaikams centro vadovės nuomone, labiausiai pasigendama suvokimo, kad pats geriausias socialinis darbuotojas nepajėgus suteikti visų paslaugų šeimai, bet yra pajėgus telkti įvairių sričių specialistus, visuomenines organizacijas, kad būtų realiai padėta šeimai.
Pasak Seimo narės Dovilės Šakalienės, daugiausia diskusijų kelianti smurto prieš vaikus forma - nepriežiūra - pakankamai lengvai atpažįstama.
„Specialistai atvyksta į šeimą, po išgertuvių tėvai kone komos būklės, o kūdikis klykia išbadėjęs, nors nesumuštas, mėlynių nėra. Anksčiau buvo sakoma, kad nėra pagrindo tokio vaiko paimti iš šeimos. Tačiau tai - akivaizdus nepriežiūros, kuri yra smurtas prieš bejėgį vaiką, pavyzdys. Kūdikis negali kaip numestas daiktas klykti lovytėje visą dieną, jis turi būti pamaitintas, pervystytas, priglaustas, panešiotas“, - pavyzdį pateikė D. Šakalienė.
Kitas kraštutinumas - smurtą supainioti su skurdu. Kaip pabrėžė D. Šakalienė, negalima atimti vaiko iš šeimos dėl skurdo.
„Gaunu raštus, kad vaikas paimtas iš mamos, nes ji neturi kur gyventi. Tačiau tokiu atveju savivaldybė turi pasirūpinti, kad mama turėtų kur gyventi, nes net ir finansiškai lengviau už 200 eurų išnuomoti mamai būstą, o ne mokėti po 1 000 eurų už paimto vaiko išlaikymą“, - radijo laidoje lygino Seimo narės.
ELTA