Smurtas artimoje aplinkoje: kokių iššūkių kyla

Šiauliai

La­bai pa­pras­tai ir vaiz­džiai Šiau­lių TAU Tei­si­nių ži­nių fa­kul­te­to stu­den­tams pro­ku­ro­rė Elo­na Ko­ros­ti­na (sė­di pir­ma iš kai­rės) išaiš­ki­no smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pro­ble­ma­ti­ką, ky­lan­čius iš­šū­kius. (TAU Tei­si­nių ži­nių fa­kul­te­to ar­chy­vo nuo­tr.)

Jurgita KaždailevičienėŠaltinis: Etaplius.LT

356600

„Beveik kiekvienam prokurorui, dirbančiam su smurto artimoje aplinkoje bylomis, pirmadienis prasideda susipažįstant su nauja tokio pobūdžio byla“, – taip apie smurtą artimoje aplinkoje Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojams atviravo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Elona Korostina. Kas yra ir kas nėra artima aplinka, kaip įrodomas psichologinis, fizinis smurtas ir kada tyrimas tęsiamas, net jei auka niekam pretenzijų neturi?

Dažnesnis – fizinis smurtas

„Kasdienė duona, – taip apibūdino savo darbą E. Korostina. – Išaušta pirmadienis ir prasideda... Beveik kiekvienam prokurorui, dirbančiam su bylomis dėl smurto artimoje aplinkoje, atitenka po tokią bylą.“

Smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas taip: tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.

E. Korostina pasidžiaugė, kad 2011 m. Lietuvoje įvyko labai didelis pokytis – gruodžio mėn. įsigaliojo LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jo laikantis greitai reaguojama į iškilusią grėsmę, užtikrinama smurtą patyrusio asmens apsauga, suteikiama visa reikalinga pagalba.

Fizinis smurtas – tai veika, kuria pažeidžiamas ar kėsinamasi pažeisti asmens kūno vientisumą ar sutrikdyti sveikatą: mušimas, kankinimas, sužeidimas, nužudymas. Smūgių sudavimas – dažniausiai pasitaikantis veiksmas, bet būna ir įkandimų, pastūmimų ir pan.

Kita forma – psichologinis smurtas

Pasakodama apie psichologinį smurtą, prokurorė jį iliustravo pavyzdžiu, kaip sugyventinių santykiuose, iškilus konfliktams, – nuspręsta skirtis. Vienam iš jų nesutikus su skyrybomis, įvairiais veiksmais – įžūliu elgesiu, sms žinutėmis ir kt. kelis mėnesius buvo terorizuojama antroji pusė.

Kitas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas taip pat dėl besiskiriančios poros santykių, kai vienas iš sutuoktinių persekiojo kitą. Persekiojama moteris ilgai nesiryžo pasakoti aplinkiniams apie patiriamą psichologinį smurtą, kol antra pusė neatėjo į jos darbovietę ir ten bandė spręsti asmeninius reikalus. Dėl abiejų atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir konstatuota, kad tai – psichologinis smurtas.

Pasak E. Korostinos, namų aplinkoje šią smurto rūšį nustatyti nėra lengva.

Kas lemia smurto protrūkius

Statistika rodo, kad dažniausiai nuo smurto kenčia moterys. Kaip įvardijo prokurorė, smurtą gana dažnai sukelia žemas emocinis intelektas, siekis kontroliuoti, išmoktas elgesys, alkoholio vartojimas.

„Dažniausiai smurtautojai būna girti ir dažnai – stipriai“, – pabrėžė lektorė ir nusakė tipinį smurtautojo portretą: sugyventiniai, neblaivūs, po šventės, savaitgalio. Amžius – nuo 30 iki 60 metų, bet, žinoma, pasitaiko įvairių atvejų.“

Orderis

2023 m. liepos mėn. Lietuvoje įsigaliojo prevencinė apsaugos priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

„Reaguodami į iškvietimą, atvyksta policijos pareigūnai. Jie pildo anketą ir sprendžia, ar reikalingas orderis. Įvertinus gresiantį pavojų, nustatoma, ar grėsmę keliantis asmuo 15-ai dienų turi išsikelti iš gyvenamosios vietos, nepriklausomai nuo to, kam priklauso būstas. Ikiteisminis tyrimas dar nepradedamas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Pavojų patiriantis žmogus gali pranešti apie orderio nesilaikymą. Pažeidimą padariusiajam taikoma administracinė atsakomybė“, – procesą paaiškino prokurorė.

Iššūkiai

E. Korostina įvardijo pagrindinius smurto artimoje aplinkoje tyrimų iššūkius. Pirmiausia, tai pranešėjų neblaivumas.

„Bendruoju pagalbos numeriu 112 skambina stipriai apsvaigę žmonės. Skundžiasi, atvyksta pareigūnai, procesas „užsisuka“, – komentavo ji.

Dar vienas iššūkis – parodymų keitimas. Kitą dieną pranešėjai išsiblaivo: „nieko nebenoriu“, „prikalbėjau nesąmonių“.

„Tačiau įvykis jau užfiksuotas, byla pradėta, reikia aiškintis iki galo. Jei asmuo sako nejaučiantis jokio fizinio skausmo, tyrimas nutraukiamas. Jei yra akivaizdžių fizinio smurto požymių (pvz., smaugimo žymių), tai nesvarbu, kad kitą dieną persigalvojama, tyrimas pradedamas. Už melagingą specialiųjų pagalbų iškvietimą ir piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis gali būti taikoma administracinė atsakomybė, skiriama bauda“, – žmonių elgesio pasekmes paaiškino prokurorė.

Kita tyrimą sunkinanti aplinkybė – įvykio liudytojų nebuvimas. „Dažniausiai smurtas fiksuojamas prieš sutuoktinį ar partnerį, tenka aiškintis aplinkybes, sprendžiama, kokia tai trauma, kokiu būdu ji įvyko ir t. t.“, – kalbėjo teisininkė.

Ir dar vienas iššūkis – skyrybos. Šeimoms skiriantis, dažnai nesuvaldomos emocijos ir neišvengiama smurto, o vaikai tampa manipuliacijų įrankiais.

„Pavyzdžiui, nepilnametis sūnus palaikė tėvą, sakydamas, kad pastarasis nesmurtavo prieš mamą. Moteris paaiškino, kad tėvas – finansiškai stipresnis, jis sugebėjo palenkti vaiką į savo pusę, nupirkdamas telefoną, sumokėdamas už įvairias keliones ir pan. Tokiu atveju sūnaus parodymai nėra objektyvūs. Manipuliavimas vaikais yra labai didelis iššūkis“, – patirtimi pasidalijo prokurorė.

Artima aplinka

O kas yra artima aplinka? Pasak prokurorės, tai – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kt. artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir vedantys bendrą ūkį.

E. Korostina suvokimą apie asmenis, praeityje sietais artimais ryšiais, iliustravo pavyzdžiu, kai moteris pasiskundė, kad ją sumušė buvęs sugyventinis, su kuriuo dvejus metus nebuvo jokio ryšio. Minėti asmenys atsitiktinai susitiko gatvėje, vėliau kartu vartojo alkoholį ir susipyko dėl to, kad moteris neatsiklaususi paėmė vyrui priklausiusį daiktą.

Įvertinus tai, kad proceso dalyviai susitiko atsitiktinai, atsižvelgus į konflikto priežastį, buvo nuspręsta, kad tai nėra smurtas artimoje aplinkoje. „Traktavome, kad čia – fizinio asmens smurtas prieš kitą fizinį asmenį“, – apibendrino teisininkė.

Kas kokias funkcijas atlieka

Šiaulių TAU Teisinių žinių fakulteto studentams E. Korostina pristatė ir pareigūnų bei prokurorų vaidmenį ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėjas renka duomenis, tyrimui reikšmingą medžiagą, apklausia asmenis ir vykdo prokuroro paskirtas užduotis.

Prokuroro darbas – organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti. Prokurorai yra tarsi grandis tarp policijos pareigūnų ir teismo.

Kitas etapas – kaltinimas. Surinkus visus duomenis ir priėmus sprendimą, kad medžiagos užtenka asmens pripažinimui padarius nusikalstamą veiką, byla perduodama teismui. Prokuroro funkcija teisme – palaikyti kaltinimą.

Tvarka teismo salėje

Teismo salėje proceso dalyviai privalo laikytis aprangos kodo. Lektorė supažindino su juo: „Prokuroras vilki juodą mantiją su raudona kaklajuoste, susegamą ženkleliu su Lietuvos valstybės herbo atvaizdu. Teisėjas – taip pat juodą mantiją ir nešioja teisėjo ženklą. Advokato mantija – su pareigas žyminčiu ženkleliu.“

Prokuroras visada sėdi teisėjui iš dešinės. Advokatai gina kaltinamąjį ar atstovauja nukentėjusiajam, jeigu šis to pageidauja. Teisėjas veda visą procesą.

Policijos pareigūnų tyrimo metu surinkta medžiaga teisme išnagrinėjama: apklausiamas kaltinamasis, nukentėjusysis, liudininkai. Prokuroras pasako teismui baigiamąją kalbą ir pasiūlo bausmę. Kai sprendimas priimamas, jis kontroliuoja nuosprendžio pateikimą vykdymui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt