Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Mokykla (asociatyvi nuotr.) / Unsplash
Karolina AmbrazaitytėŠaltinis: BNS.LT
„Mūsų sprendimas šiandien yra, kad mes kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, kur aiškiai prašome, kad galėtume pridėti pradinių klasių moksleiviams vieną valandą ar kelias daugiau per savaitę, kad galima būtų laipsniškai padidinti lietuvių kalbos pamokų“, – šią savaitę Seime Vyriausybės valandos metu kalbėjo švietimo ministrė Raminta Popovienė.
„Susitikimuose su bendruomenių atstovais mes šiandien labai aiškiai matome, kad pradinių klasių moksleivių valandų skaičius šiandien tikrai neleidžia didinti valandų, o kitos pamokos – tiek šokio, tiek muzikos, tiek dailės, tiek matematikos, tiek kitos – yra lygiai tokios pat svarbios“, – teigė ji.
Kaip BNS informavo SAM, šiuo metu higienos normoje nustatyta, kad per dieną pirmoje klasėje negali būti daugiau kaip penkios pamokos, 2–4 klasėse – šešios, 5–10 klasėse, gimnazijos I–IV klasėse – septynios pamokos.
Švietimo ministerija siūlo didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasiūlė nustatyti, kad pirmoje klasėje per dieną galėtų būti organizuojamos šešios pamokos, o 2–4 klasėse – septynios pamokos, tiek pat pamokų, kiek šiuo metu leidžiama organizuoti 5–10 klasių, gimnazijos I–IV klasių mokiniams“, – rašoma BNS perduotame SAM komentare.
„Šiuo metu pasiūlymas yra vertinamas. Pirminį vertinimą tikimasi atlikti šį mėnesį“, – teigiama jame.
Pasak ŠMSM, jei SAM pakeistų higienos normą, papildomų pamokų galėtų būti pridedama nuo 2026–2027 mokslo metų.
BNS rašė, kad kovo pradžioje Švietimo ministerija buvo pateikusi pasiūlymą tautinių mažumų mokyklose leisti mažinti kai kurių dalykų pamokų skaičių pradinukams, kad susidarytų daugiau pamokų valstybinei lietuvių kalbai mokyti, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta.
„Pirminiame siūlyme pamokų padidinimas buvo pasiūlytas atsisakant šokio ar teatro pamokų, mažinant muzikos pamokų skaičių. Tokiam siūlymui nebuvo pritarta, nes visos pamokos svarbios, taip pat šokis ir kiti menai“, – rašoma BNS perduotame ŠMSM komentare.
„Menų pamokos nėra tik priedas prie matematikos ar kalbų pamokų. Jos prisideda prie vaiko raidos, kognityvinių, socialinių, emocinių įgūdžių, kūrybiškumo lavinimo, yra lygiavertės visų kitų mokomųjų dalykų pamokoms“, – teigia ministerija.
ŠMSM pateiktais duomenimis, 2024 metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) pagrindinės sesijos rezultatai parodė, kad 20,4 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE. Tarp baigusių mokyklas lietuvių mokomąja kalba neišlaikė 6,7 proc. kandidatų.
Kitų dalykų rezultatai taipogi žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba: matematikos brandos egzamino neišlaikė 9,2 proc. lietuvių kalba ir 13 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių.
Informacinių technologijų VBE neišlaikiusiųjų skirtumas didesnis – beveik 10 proc. ir 15 proc., biologijos VBE – daugiau negu 4 proc. ir 10,5 proc. Pasak ministerijos, skiriasi ir kitų egzaminų rezultatai.