Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vaidos Žalienės nuotr.
Vaida ŽalienėŠaltinis: Panevėžio E. Mezginaitės bibliotekos informacija
Spektaklio autorė – Eleonora Matulaitė. Renginys vyko pagal Liekupio bendruomenės vykdomą Panevėžio miesto savivaldybės nevyriausybinių organizacijų finansuojamą projektą „Bendraukime ir keliaukime“.
„Šiandien abiturientai laikė matematikos brandos egzaminą. Su viltimi, kad gaus gerą įvertinimą ir jis taps dar vienu sėkmingu laipteliu į gyvenimą. Prieš 82 metus tai buvo irgi egzamino diena. Tik kai kas iš laikančiųjų buvo priverstinai išvestas. Su viltimi, kad tai kažkoks nesusipratimas. Gedulo ir vilties diena. Gedulo tiems, kurie tą dieną matė namus, artimuosius ir tėvynę paskutinį kartą. Vilties tiems, kurių svajonė grįžti išsipildė po daugelio metų kančių“, – tokiomis mintimis vakarą pradėjo Smėlynės bibliotekos vedėja Lolita Pranienė.
Birželio 14-oji – diena atmintina visai Lietuvai. Gedulo ir vilties diena skirta prisiminti asmenis, Sovietų sąjungos ištremtus į Sibirą.
Antrojo pasaulinio karo metu traukinio vagonais į tremtį buvo išvežti to meto politikai, kultūros ir visuomenės veikėjai, šeimos.
Monospektaklis „Meduoliais kvepiančios seklyčios“, atliekamas aktorės Eleonoros Koriznaitės, ne vienam renginio dalyviui suvirpino širdį – pagal tikrus prisiminimus pastatytas spektaklis pasakoja skausmingą prievartinį išvežimą į Sibirą, apie artimųjų netektis, akistatą su badu ir mirtimi, fiziškai sunkų darbą, nepriteklių ir itin stiprų norą grįžti į gimtąją šalį.
Aktorė taip stipriai išjautė vaidmenį, kad daugelis renginio dalyvių braukė ašaras. Tokių dienų minėjimas tampa dar artimesnis prisiminus šių dienų realijas – netoliese istorija kartojasi.
Po stipriai dalyvių širdis palietusio pasirodymo, Liekupio bendruomenė dėkojo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorei Eleonorai Koriznaitei, Smėlynės bibliotekai ir kitiems, prisidėjusiems prie renginio ir projekto įgyvendinimo.
„Sakoma, kad jei žmogus turi šešėlį – jis gyvas, jei jis turi praeitį – jis gyvena, o jei jis puoselėja atmintį – jis gali vadintis žmogumi“, – tokia citata renginį papuošė Smėlynės bibliotekos vedėja Lolita Pranienė.