Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Jungtinės Tautos / Scanpix
EtapliusŠaltinis: BNS
A. Sandlund kreipimesi į visuomenę sakė, kad šiemet agentūrai gali tekti reikšmingai sumažinti savo veiklos mastą – net iki trečdalio turimų pajėgumų.
Pasak A. Sandlund, tokie pokyčiai gali turėti pražūtingų pasekmių milijonams žmonių visame pasaulyje, bėgančių nuo karų ir konfliktų.
UNHRC atstovė nurodė, kad nepakankamas agentūros veiklos finansavimas gali turėti dramatiškų pasekmių – pritrūkti būtiniausių vaistų, pastogės, maisto, švaraus vandens, taip pat teisinės ir psichosocialinės pagalbos.
„Tai ne tik finansavimo trūkumas – tai atsakomybės krizė. Empatijos krizė. Neveiklumo kaina – nestabilumas, žmonių kančios ir prarasta ateitis“, – sakė A. Sandlund.
Po Antrojo pasaulinio karo įkurta UNHCR veikia konfliktų zonose ir valdo humanitarines krizes, siekdama užtikrinti stabilumą, mažinti nelygybę bei remti stokojančias bendruomenes.
A. Sandlund pabrėžė, kad daugiau kaip 90 proc. organizacijos darbuotojų dirba priešakinėse konfliktų linijose.
„Reaguojame į ekstremalias situacijas, kurių skaičius – didesnis nei bet kada anksčiau – vien pernai reagavome į 43 ekstremalias situacijas, susijusias su pabėgėliais“, – sakė ji.
„Nors nacionalinis saugumas dažnai suvokiamas kaip sienų apsauga, tikrasis saugumas prasideda daug anksčiau – nuo pastangų kurti stabilesnį pasaulį, – nurodė atstovė. – Investicijos į humanitarinę pagalbą padeda užkirsti kelią tokioms sąlygoms, kurios skatina nestabilumą ir vietos konfliktus: mažina nelygybę ir radikalizaciją, stiprina ekonomiką, remia bendruomenes ir puoselėja tarptautinį geranoriškumą. Esame pasaulio civilinės gynybos mechanizmo dalis.“
Šis laiškas visuomenei išplatintas tuo metu, kai JT agentūros visame pasaulyje skelbia apie savo veiklos ir darbuotojų skaičiaus mažinimą, labai sumažėjus donorų, ypač Jungtinių Valstijų, įnašams.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija atšaukė 83 proc. Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) programų. Iki šiol USAID valdė 42,8 mlrd. JAV dolerių (40,9 mlrd. eurų) biudžetą, kuris sudaro 42 proc. visame pasaulyje suteikiamos humanitarinės pagalbos.
D. Trumpas ir jo sąjungininkai teigė, kad užsienio pagalba yra neekonomiška ir netarnauja JAV interesams.
UNHCR atstovės Šiaurės ir Baltijos šalims manymu, lėšų trūkumas kelia grėsmę dešimtmečius kurtai ir puoselėtai struktūrai, kurią sudaro savo srities profesionalai.
Tačiau nepaisant finansavimo pokyčių, A. Sandlund išlieka optimistiška ir tiki, kad UNHCR ir toliau galės teikti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
„Kai vienas donoras atsitraukia, kiti turi žengti į priekį. Esame pasiryžę būti veiksmingesni, skaidresni ir efektyvesni, bet to negalime padaryti be pakankamo finansavimo“ , – nurodė ji.