Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kuritafsheen77 nuotr.
Parengta pagal Unian.netŠaltinis: Etaplius.LT
Freiburgo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu pastebėjo, kad skruzdėlės geba suformuoti ilgalaikius prisiminimus apie priešiškus susitikimus. Vabzdžiai netgi gali ilgai pykti ant anksčiau juos užpuolusių kolonijų narių.
Tyrimas buvo atliktas su juodosiomis sodo skruzdėlėmis, kurios paplitusios Europoje. Jos gyvena kolonijose ir dažnai bendrauja su kaimyninėmis skruzdėlių grupėmis.
Pasak mokslininkų, kiekvienas skruzdėlynas turi savo unikalų cheminį požymį arba kvapą, kuris leidžia skruzdėlėms atskirti draugus nuo priešų. Susidūrę su varžovais, vabzdžiai gali grėsmingai atverti žandikaulius, įkąsti ar net purkšti rūgšties, kad nužudytų konkurentus.
Atlikdami daugybę bandymų, mokslininkai paveikė atskiras skruzdėles, susidūrusias su vabzdžiais iš kitų kolonijų. Šie susitikimai trukdavo tik vieną minutę, kasdien, penkias dienas.
Tyrėjai pastebėjo, kad skruzdėlės buvo agresyvesnės individams iš kolonijų, su kuriomis anksčiau kovojo ir mažiau priešiškai nusiteikusios prieš vabzdžius, su kuriais niekada nebuvo susidūrusios. Mokslininkai įsitikinę, kad skruzdėlės geba formuoti ypatingus prisiminimus apie savo priešus.
Kuo dažniau susitikdavo tie patys vabzdžiai, tuo daugiau jie kovojo, pabrėžė mokslininkai. Be to, skruzdėlės buvo labiau linkusios pulti individus, gyvenusius kolonijose, jų maitinimosi diapazone.
„Dažnai galvojame, kad vabzdžiai veikia kaip užprogramuoti robotai. Mūsų tyrimas pateikia įrodymų, kad skruzdėlės taip pat mokosi iš savo patirties ir gali pykti“, – sakė universiteto Evoliucinės biologijos ir gyvūnų ekologijos grupės mokslininkas Volkeris Nehringas.