Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Skiepai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Suaugusių pacientų vakcinavimas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis sako, jog nepagrįstos skiepų baimės susidaro dėl menko visuomenės informavimo ir ypač aktyvaus antivakcinininkų judėjimo. Mat šie bando žmones paveikti ne mokslo įrodytomis žiniomis, o emocijomis.
Pernai kilę tymų, šių metų pradžioje - kokliušo protrūkiai daugeliui užminė mįslę, iš kur šie atsirado, jei išnaikinti buvo prieš daugelį metų? Specialistai teigia, jog virusų sukeltoms ligoms kelio užkirsti neleidžia visuomenėje vis dar gajūs mitai dėl skiepų. Kaip atskirti pelus nuo grūdų ir neužkibti ant antivakcinininkų judėjimo kabliuko, kalbamės su gydytoju infektologu prof. Arvydu Ambrozaičiu.
- Mitų apie skiepus yra visokių. Kokie populiariausi? Paneikite juos.
- Pradėkime nuo gripo. Teigiama, kad tai - viso labo peršalimas, nuo jo esą nemirštama. Tačiau PSO nurodo, jog gripo pandemijos grėsmė atsidūrė trečioje vietoje tarp didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Prieš ją stoja tik oro tarša ir neinfekcinės ligos.
Vyrauja mitas esą vakcina nuo gripo ne tik neapsaugo, o priešingai – ligą sukelia. Iš tiesų vakcinoje nėra viruso, todėl gripo sukelti skiepas negali. Ji ima veikti po kelių savaičių, todėl įmanoma susirgti gripu ir per šį laiko tarpą.
Vengiama skiepytis vyresniame amžiuje esą vakcina nėra veiksminga. Taip, vakcina yra veiksmingesnė ir geriau apsaugo skiepijantis jauname amžiuje nei senatvėje, tačiau senatvėje vakcina yra ypač efektyvi nuo komplikacijų ir mirties, susergama ženkliai silpnesne ligos forma.
Dar klaidingai sakoma, jog skiepytis nuo gripo beprasmiška, nes jo virusai kasmet keičiasi, todėl neįmanoma nuspėti, koks jis bus šiemet. Anaiptol - vakcina kasmet nuspėjama ir keičiama.
Taip pat vyrauja mitas esą vakcina sukelia rimtų komplikacijų, bet suinteresuoti gydytojai ir farmacijos kompanijos nuo žmonių tai slepia.
Vengiama skiepytis ir manant, jog vakciną gali pakeisti sportas, sveikas gyvenimo būdas, česnakas, homeopatiniai vaistai.
- Iš kur atsiranda tiek nepagrįstų baimių skiepytis?
- Esama kalbų, esą skiepijantis remiamos farmacijos kampanijos, kažkas iš to pralobsta. Be to, labai didelę įtaką daro antivakcinininkų judėjimas. Tačiau jų teiginiai neturi jokio mokslinio pagrindimo. Žmones bandoma paveikti tik per emocijas - taip įtikinti lengviausia. Mes, medikų bendruomenė, nesame taip gerai kaip šio judėjimo šalininkai įvaldę informacinės sklaidos, todėl mums tampa ženkliai sunkiau įtikinti skiepytis.
Pernai Pasaulio sveikatos organizacija įvardijo dešimt didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai – tarp jų atsidūrė ir abejonės vakcinoms.
- Nejau pasimokome tik iš skaudžių patirčių? Kokie dar argumentai paskatintų žmones prevenciškai užbėgti ligai už akių skiepijantis?
- Skiepų padidėjimą skatina rezonansiniai mirčių ar ligų atvejai, kurių galima išvengti pasiskiepijus. Neseniai žmonės puolė skiepytis nuo tymų, kai buvo be galo daug susirgimų. O iki tol vyravo nuomonė, kad skiepytis nėra prasmės, jei niekas aplinkui ir taip neserga. Skiepai tapo savo sėmės įkaitu.
- Jei antivakcinininkai už melagingą informacijos skleidimą būtų patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, galbūt abejonių skiepais mažėtų...
- Lietuvoje yra žodžio laisvė. Žmonės turi laisvę kalbėti. Net ir tie, kurie neturi medicininio išsilavinimo. Taip ir gimsta mitai, kad vakcinose yra beždžionių ląstelės. Interneto neuždrausi - žmonės turi teisę čia pasisakyti. Problema, kad nesugebama atskirti teisingos informacijos nuo klaidingos. Vis dėlto dar esame posovietinė šalis - nepasitikime nei profesoriais, nei ekspertais. Labiau tikime informacija internete ir populistiniais svaičiojimais. Be to, esame nusivylę žiniasklaida. Ši, kad sulauktų didesnio populiarumo ir pasiektų didesnių reitingų, remia pasisakančius prieš skiepus, taip į gaisrą įpūsdama dar daugiau deguonies.
Turėtume su žiniasklaida dirbti išvien – šviesti žmones teisinga linkme, o ne klaidinti.
- Kad gimtų mitas, reikia turėti tam akstiną. Iš kur jų prisigaudoma? Kuo grindžiama tokia informacija? Pavyzdžiui, kad vakcina turi vėžio genų.
- Galiu atsakingai pasakyti, kad farmacinės bendrovės jų vakcinų gamyboje tikrai nenaudoja. Šiuolaikinės vakcinos aukšto lygio, jose nėra jokių medžiagų, kurios darytų neigiamą įtaką žmogaus organizmui. Kad išrastos vakcinos būtų paleidžiamos į apyvartą prieš tai yra tiriamos šešerius aštuonerius metus. Antraip pasaulio vaistų agentūros vakcinų su žalingomis medžiagomis neregistruotų.
- Kokie dar veiksniai neleidžia didinti skiepų apimčių mūsų šalyje?
- Koją pakiša ir pačių gydytojų požiūris į suaugusiųjų vakcinaciją. Kiekvienais metais nuo gripo pasiskiepija vos trečdalis. Dar daug gydytojų nesupranta gripo vakcinos reikšmės tarp suaugusiųjų. O kolegos turėtų pasiskiepyti pirmieji, nes tiesiogiai bendrauja su sergančiais pacientais.
Apmaudu, kad buvo atmestas Vytenio Povilo Andriukaičio pasiūlymas nepriimti į ikimokyklines ugdymo įstaigas vaikų, neskiepytų pagal skiepijimo kalendoriaus planą. Tai buvo įvardyta kaip žmogaus teisių pažeidimas. Bet nesiskiepijant pažeidžiamos to vaiko, kuris yra skiepytas ir pasirinko nesirgti, teisės.
Nuomonė:
Infektologas prof. Alvydas Laiškonis:
- Didelė problema, kad mūsų medikai neturi vieningos nuomonės apie skiepus – tai yra mūsų mokymo defektai. Todėl kaip išeitis galėtų būti pateikti visiems vieningą, mokslu pagrįstą informaciją apie skiepus. Taip liktų mažiau vietos įvairiausioms interpretacijoms. Kartais šeimos gydytojai pamiršta priminti, kokie svarbūs skiepai suaugusiesiems. Išskirčiau tris pačius aktualiausius: nuo erkinio encefalito – (ypač po šios šiltos žiemos erkės bus suaktyvėjusios, kaip niekad). Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduočiau skiepytis nuo plaučių uždegimo. Nuo jo pasiskiepyti svarbu sergantiems onkologinėmis ir tam tikromis lėtinėmis ligomis. Pastariems šis skiepas yra valstybės kompensuojamas.
Taip pat kas dešimt metų reikėtų pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės. Ypač tai aktualu dirbantiems su žeme. Šis skiepas yra valstybės kompensuojamas.
Į vaikų kompensuojamų skiepų kalendorių yra įtraukti šie skiepai:
Engerix B - Hepatito B vakcina;
Pentaxim - Kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliometito vakcina;
Synflorix - Pneumokokinės infekcijos vakcina;
Priorix - Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina;
Cervarix - žmogaus papilomos viruso (16 ir 18 tipų) infekcijos vakcina (kompensuojama mergaitėms gimusioms tik nuo 2006.09 mėn.) ;
Bexsero - B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (kompensuojama gimusiems tik nuo 2018.05 mėn.);
RotaTeq - Rotavirusinės infekcijos vakcina (kompensuojama gimusiems tik nuo 2018.09 mėn.);
Tetraxim - Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito vakcina;
Boostrix - Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina.