Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Rūdninkų poligonas / KAM / srž. sp. K. Kavolėlio nuotr.
EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
„Vokietijos brigadai priimti skirtos infrastruktūros išvystymas laiku – esminė atgrasymo ir Lietuvos apginamumo sąlyga. Tuo pačiu tai – vienas didžiųjų šios kadencijos prioritetų. Būsime itin reiklūs sau ir rangovams siekdami padaryti namų darbus, leisiančius visus Vokietijos siunčiamus karius mūsų šalyje turėti iki 2027-ųjų pabaigos“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Iki gegužės pabaigos įmonės turės pateikti pirminius projektų įgyvendinimo pasiūlymus, vėliau vyks techninės, finansinės ir teisinės derybos. Galutinių pasiūlymų teikimas ir sutarčių pasirašymas planuojamas iki šių metų pabaigos. Pirkimo būdas yra neskelbiamos derybos.
„Verslui kelsime aukščiausius reikalavimus įgyvendinant šį projektą. Kokybė, efektyvumas ir skaidrumas yra svarbiausi aspektai vystant tokio masto ir reikšmės infrastruktūrą. Visi dalyvaujantys šiame projekte – tiek viešasis sektorius, tiek verslas – nešame milžinišką atsakomybę prieš Lietuvos ir Vokietijos valstybes ir kiekvieną jų pilietį. Neabejoju, kad drauge darysime viską, kad sėkmingai įgyvendintume didžiausią karinį infrastruktūros projektą Lietuvos istorijoje“, – sako krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Dalyvauti konkurse pakviestos aštuonios įmonės. Pasiūlymus rangovai galės pateikti atskiroms projekto dalims, tačiau ne daugiau nei dviem iš trijų. Konkurse galės dalyvauti tik Lietuvoje veikiančios įmonės, tačiau jos galės vystyti projektą ir su užsienio partneriais.
„Vystydami karinės infrastruktūros projektus, siekiame ir kuo didesnio teigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai. Tokio tipo projektai kartu yra galimybė ir mūsų verslui įgyti naujas kompetencijas ir ateityje dalyvauti užsienio šalių projektuose“, – pabrėžia krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė.
Antrajame etape planuojama pastatyti gyvenamąsias patalpas kariams, garažus, dirbtuves, valgyklas, sandėlius, rikiuotės aikštes, štabus, degalines. Taip pat numatyti mokymo paskirties statiniai, dalyje jų bus įrengtos modernios simuliacinės treniravimosi sistemos.
Skaičiuojama, kad valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui VPSP būdu šios dienos kainomis galėtų siekti apie 1,8 mlrd. eurų su PVM. Projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą, statybas, bet ir statinių priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui bei finansavimo išlaidas (palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams).
Pagal su Vokietijos gynybos ministerijos suderintus poreikius Rūdninkų karinio miestelio vystymas etapais leis dalį Vokietijos brigados karių priimti greičiau, nereikės laukti, kol bus užbaigtas visas karinio miestelio projektas. Šiuo metu jau vyksta pernai rugpjūtį prasidėję pirmojo etapo statybos darbai.
Planuojama, kad karinis miestelis Rūdninkuose užims 190 ha karinio poligono teritorijos. Jame įsikurs tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotosios pajėgos.
Visa Rūdninkų poligone sukurta karinė infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei, patikėjimo teise ją valdys, naudos ir disponuos Lietuvos kariuomenė.
Rūdninkų poligonas / KAM / srž. sp. K. Kavolėlio nuotr.