PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2018 m. Birželio 9 d. 13:05

Skaitytojos patirtis: ar leistumėte taip elgtis su savo vaiku?

Vilnius

Flickr.com | Christina Morrison nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt


40898

Etaplius.lt skaitytoja atsiuntė jautrų laišką, jame sūnelį auginanti moteris pasidalijo savo neeiline patirtimi (kalba netaisyta).

Esu jauna mama, man 23 metai, auginu 3 metukų sūnelį. Dažnai iš aplinkinių sulaukiu visokių pamokymų, bet tai kas nutiko prieš savaitę, peržengė visas sveiko proto ribas.

Atėjau su sūneliu Aronu (vardas pakeistas) į parduotuvę apsipirkti. Buvo popietis, todėl žmonių daug nebuvo, po parduotuvę daugiausiai vaikščiojo vaikai arba senyvo amžiaus žmonės – pensininkai.

Mano sūnelis dabar yra tame tarpsnyje, kai vis dažniau ima reikštis kaprizai, ypatingai parduotuvėse, kur mažyliui nuo visokių norimų dalykų net akys spindi. Aišku, taip nutiko ir tą kartą.

Aronas užsimanė žaislinės gaisrininkų mašinytės, žaislo kaina siekė 25 eurus, tuo metu sau tokio pirkinio leisti negalėjau, o ir šiaip su vyru laikomės nuomonės, kad nereikia vaikui pirkti visko ko tik jis užsigeidžia. Naujus žaislus perkame tik tam tikromis progomis: per gimtadienį, didžiasias metų šventes ir pan.

Taigi, sūnui pasakiau ne. Jis ėmė ožiuotis, apsiverkė, tačiau iš patirties žinau, kad geriausia tokiais atvejais nekreipti dėmesio ir tiesiog apsipirkinėti toliau. Dėja, šį kartą Aronas atsisėdo prie žaislų lentynos ant žemės ir pareiškė, kad neis kol nenupirksiu. Pasakiusi, kad jei neatsistos išeisiu be jo, paėjau kiek toliau ir apsimečiau, kad kitoje lentynoje kažko ieškau, viena akimi stebėjau sūnų.

O jam taip berodant kaprizus, prie jo priėjo matėsi, kad pasiturinti moteriškė. Ji pasilenkusi kažką ėmė pasakoti mano sūnui, šis aprimo. Priėjusi arčiau išgirdau: „...tai jei mama nesugeba nupirkti, aš tau nupirksiu mažyli, tik tu neverk. Nusivalyk ašarytes ir einam.“

Moteris paėmusi žaislą ir sūnų ėmė temptis jį prie kasos. Aš aišku, iš pradžių kantriai bandžiau jai paaiškinti, kad savo sūnų auklėju kitaip ir neperku visko ko tik šis užsigeidžia ir tuo labiau nenoriu, kad pirktų nepažįstamas žmogus.

Moterėlė užsiplieskė man pasakoti kaip aš nesugebu pasirūpinti vaiku, jeigu neišgaliu nupirkti net žaislo, tai nereikėjo tų vaikų ir prisidaryti (Šis pokalbis vyko prie mano sūnaus!). Po to prasidėjo kalbos kaip vaikui įvarysiu depresiją ir t.t.

Neapsikentusi, čiupau sūnų už rankos ir palikusi visus pirkinius išskubėjau iš parduotuvės. Grįžusi viską papasakojau vyrui, tačiau šis tik susinervino ir ėmė man skaityti moralą, kodėl prie sūnaus prileidžiu svetimus žmones.

Taip jau savaitė po šio įvykio negaliu nusiraminti, o paguodos niekur nerandu. Viską parašius čia, atrodo, kad atsikračiau kažkokio akmens. Naudodamasi proga paprašysiu: nesikiškite į svetimų vaikų auklėjimą! Nes tik tėvai žino kas jų mažyliams geriausia!