Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Sankcijos / Unsplash
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
Po svarstymo sankcijų pratęsimą parėmė 110 Seimo narių. Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas balsavo prieš, o Jevgenijus Šuklinas susilaikė. Tiesa, netrukus politikai paprašė Seimo posėdžių sekretoriatą protokole pažymėti, jog užsikalbėjo ir balsuodami suklydo.
Šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog pastarosios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 metų gegužės 2-osios. Siūloma šį terminą pratęsti dar metams.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.
Nors Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą tik pratęsti šiuo metu galiojančias sankcijas, Seimo komitetuose palaikymo sulaukė grupės konservatorių siūlymas sugriežtinti ribojamąsias priemones. Politikai ragina nustatyti, jog būtų galima naikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu šie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į šias šalis agresores.
Pažymima, jog būtų numatomos ir atitinkamos išimtys – pavyzdžiui, ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, vykdantiems tarptautinius vežimus į ES valstybes ar iš jų, vykstant per Lietuvą tranzitu.
Dalis parlamentarų siūlymus kritikavo: pastarieji pavadinti Rusijos Ir Baltarusijos gynėjais
Siūlymus įstatymo pataisoms teikęs Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė tikino – balsavimas dėl sankcijų pratęsimo yra nulemtas viešųjų ryšių. Pasak parlamentaro, nėra jokių moralinių, teisinių ar ekonominių argumentų, kodėl Lietuva turėtų pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktų bei pašarų importui.
„Visiems yra akivaizdu, kad būtina stabdyti Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Visiems yra akivaizdu, kad būtina siekti, kad Rusija nutrauktų karinę agresiją ir paskatinti taikos sudarymą. Tačiau mano supratimu, šitas pasiūlymas – toje dalyje, kiek tai liečia ekonomines sankcijas – visiškai to nesiekia“, – aiškino I. Vėgėlė.
Jis buvo registravęs porą siūlymų, vienu kurių siūlė nepratęsti ribojamųjų priemonių žemės ūkio produkcijos importui. Seimas, tiesa, šiam siūlymui nepritarė.
Taip pat parlamentarai nepritarė I. Vėgėlės siūlymui uždrausti visų rusiškų ir baltarusiškų prekių importą.
„Moralinis argumentas yra labai aiškus. Jeigu mes norime stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, tuomet reikėtų apriboti visų prekių importą. (...) Kodėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ir kiti komitetai atmetė šį pasiūlymą? Todėl, kad jis yra neteisėtas – lygiai toks pats, kokį jūs svarstote Seime“, – dėstė jis, pabrėždamas, kad Lietuva vienašališkai negali įvesti ekonominių sankcijų, mat tai yra Europos Sąjungos (ES) prerogatyva.
I. Vėgėlei antrino ir jo frakcijos kolega Valius Ąžuolas, raginęs nepratęsti ekonominių sankcijų.
„Tai bus totali veidmainystė. Tie kroviniai kaip važiavo, taip ir važiuos“, – tikino jis, nepritardamas ir grupės konservatorių siūlymui sugriežtinti ribojamąsias priemones ir į Rusiją ir Baltarusiją grįžinėjantiems šių šalių piliečiams.
„Dabar 50 tūkst. baltarusių – už tai, kad grįš į tėvynę daugiau nei vieną kartą per 3 mėnesius, visi taps nusikaltėliai. (...) Jūs įsivaizduojate, kokiame lygyje jūs tyčiositės pagal tautybę?“ – kreipėsi Seimo narys į opozicijos atstovus.
Reaguodamas į tokius Seimo narių pasisakymus, konservatorius Arvydas Pocius negailėjo kritikos tokioms pozicijoms.
„Ką tik girdėjome tris Baltarusijos ir Rusijos gynėjus“, – pabrėžė A. Pocius.
Jis ragino apsvarstyti konservatorių siūlymus, susijusius su griežtesniais ribojimais į Baltarusiją ir Rusiją grįžtantiems asmenims. Anot jo, žvalgybos ataskaitos rodo, jog tokie asmenys gali tapti potencialiais specialiųjų tarnybų taikiniais.
„Kiekvienas išvykimas ir grįžimas Lietuvą – gali būti, kad tie asmenys gavo tam tikras instrukcijas, ką čia daryti ir kokios yra jiems pavesto užduotys čia, Lietuvoje. Apie tai reikia irgi kalbėti“, – nurodė Seimo narys.
ELTA primena, kad šiam Vyriausybės rengtam įstatymo projektui parlamentas po pateikimo pritarė dar kovo mėnesį. Tiesa, dalis valdančiosios koalicijos atstovų siūlymo neparėmė – 11 balsuodami susilaikė, 1 pasisakė prieš.
Kaip tuomet tikino „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, jo vadovaujama frakcija palaikymo siūlymui neišreiškė dėl jame palikto draudimo importuoti žemės ūkio produkciją. Visgi, valstybės vadovams po tokio balsavimo pradėjus diskutuoti apie Seime besiformuojančią penktąją koloną, „aušriečių“ lyderis nurodė, kad projektą nuspręsta palaikyti.
Taip pat neigiamai balsavo ir opozicijoje esančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai – 3 susilaikė ir 3 pasisakė prieš. Iš karto po to „valstiečių“ partijos valdyba sudrausmino kolegas Seime ir jų poziciją pavadino neapgalvotu ir netinkamu politiniu sprendimu.