Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas įregistravo patobulintas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką.
Pasak L. Jonausko, dabartiniame Darbo kodekse yra spragų, leidžiančių vilkinti susitarimą dėl nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimo.
„Tai jau antras bandymas Seime aiškiau reglamentuoti tvarką, per kiek laiko darbdavys turi susitarti su darbuotoju dėl nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimo. Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui. Todėl siūlau Darbo kodekse įtvirtinti nuostatą, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Taip pat įtraukta nuostata, kad kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį“, – sako L. Jonauskas.
Seimo narys L. Jonauskas teigia, kad tokių kompensacijų poreikį viešajame sektoriuje labiausiai jaučia mokytojai.
„Kalbėjau su ne vienu mokytoju, kurie teigė, kad nuotolinio darbo metu teko įsirenginėti darbo vietas, pirkti specialias nuotoliniam darbui reikalingas priemones, dažnai teko dirbti ir viršvalandžius. Reikia nepamiršti, kad darbo reikmėms buvo naudojamas internetas, elektra. Jokios kompensacijos mokytojams nebuvo išmokėtos. Nebent priemokos už papildomas darbo valandas. Apie realią situaciją visos Lietuvos mastu klausiau ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės, kuri nepateikė jokių duomenų apie mokytojams išmokėtas kompensacijas už nuotolinio darbo metu patirtas išlaidas. Gaila, bet mokytojai, kurie patyrė didelį krūvį, turėjo milžinišką atsakomybę išlaikyti mokymo kokybę, dėstydami pamokų medžiagą nuotoliniu būdu palikti verstis kaip išmano. Nuotolinio darbo metu mokytojams turėjo būti kompensuojamos ne tik darbo vietos įsirengimo, priemonių įsigijimo išlaidos, bet ir tokie baziniai dalykai kaip elektra, internetas, be kurių nebūtų galimos jokios nuotolinės pamokos“, – sakė L. Jonauskas.
Primename, kad šių metų balandžio 20 d. Seimas nutarė nesvarstyti parlamentaro socialdemokrato Lino Jonausko siūlymo papildyti Darbo kodeksą nuostatomis dėl nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo.
Projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo, nes už balsavo 46 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 65 parlamentarai susilaikė. Šis projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Darbo kodekse buvo siūloma numatyti, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip iki nuotoliniu būdu dirbamo mėnesio pabaigos. Taip pat buvo siūloma numatyti, kad kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
ELTA