Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Siūloma panaikinti privalomą pareigą loterijų organizatoriams 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai ir nustatyti, jog loterijų ir lošimų mokesčio bazei yra taikomas ne 5 proc. , o 13 proc. mokesčio tarifas.
Tai numatančias Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas kartu su kitais įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančiais parlamentarais.
Jų teigimu, priėmus šiuos pakeitimus, aukšto meistriškumo sporto rėmimas Lietuvoje nebepriklausys išskirtinai nuo loterijų organizatorių pajamų ir valios, todėl bus užtikrintas stabilus, skaidrus ir reikšmingai didesnis aukšto meistriškumo sporto finansavimas.
„Priėmus įstatymų projektus, bus supaprastinta loterijų apmokestinimo sistema Lietuvoje, atsisakant šiuo metu galiojančio modelio, kai loterijų organizatoriai privalo skirti paramą labdaros ir paramos gavėjams pagal įstatymą, bei reikšmingai padidintas aukšto meistriškumo sporto finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų. Nustačius Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteo (LPK) finansavimo modelį ne tiesiogiai iš loterijų organizatorių, o iš valstybės biudžeto lėšų, bus užtikrintas LTOK ir LPK veiklos tęstinumas, pajamų stabilumas, skaidrumas ir finansinė atskaitomybė“,- sako projekto iniciatoriai.
Pasak jų, šiuo metu Lietuvoje veikiantis loterijų reguliavimas išsiskiria iš kitų šalių.
„Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių narių dominuoja valstybinės loterijos arba koncesijos pagrindu išskirtinėmis teisėmis loterijas organizuoja nevyriausybinės organizacijos, kurios moka mokesčius į biudžetą. Tuo tarpu Lietuvoje veikia laisva rinka ir loterijas organizuoja privatus verslas, kuris didžiąją dalį mokesčių moka ne į valstybės biudžetą, o tiesiogiai pasirinktiems labdaros ir paramos gavėjams, tarp jų ir LTOK bei LPK. Tokiu būdu labdaros ir paramos gavėjai gauna paramą, kuri galėtų būti prilyginama viešosioms lėšoms, tačiau išvengia Valstybės kontrolės audito, viešųjų pirkimų vykdymo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bei finansinės atskaitomybės, kuri yra privaloma gaunant lėšas tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Taigi, priėmus šiuos įstatymų projektus ir nustačius LTOK ir LPK finansavimo modelį iš valstybės biudžeto lėšų, būtų užtikrintas jų veiklos tęstinumas, pajamų stabilumas, skaidrumas ir finansinė atskaitomybė“,- nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pasak projektų iniciatorių, rengiant juos buvo analizuojama ir vertinama, jog labdaros ir paramos gavėjai nepatirtų neigiamų pasekmių dėl šių Įstatymų projektų. „Atsižvelgiant į tai, buvo surinkti duomenys apie visus labdaros ir paramos gavėjus, kuriems 2019-2021 m. loterijų organizatoriai skyrė paramą. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, šiems labdaros ir paramos gavėjams taip pat yra planuojama numatyti papildomą paramą iš valstybės biudžeto lėšų“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei - išplatintų loterijos bilietų nominaliai vertei, yra taikomas 5 proc. mokesčio tarifas.
Šiuo metu loterijų organizatorius 8 proc. nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti paramai.
Galiojančiame teisiniame reguliavime nėra nustatytos LTOK ir LPK vykdomos funkcijos ir finansavimas valstybės biudžeto lėšomis.
Siūloma, kad naujos įstatymų nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
ELTA