Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Kuomet nėra mirusio žmogaus artimųjų giminaičių, ji siūlo suteikti teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymą dėl žmogaus palaikų ekshumavimo, siekiant ištaisyti žmogaus teisių ir teisės aktų pažeidimus, klaidas ar kitas reikšmingas aplinkybes.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė sako, kad taip būtų užtikrinta pagarba artimųjų neturinčio mirusiojo asmens atminimui.
Galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę dėl žmonių palaikų ekshumavimo kreiptis palaidoto žmogaus sutuoktiniui, partneriui arba pilnamečiams vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams, jeigu jų nėra, – artimiesiems giminaičiams. Taip pat tokia teisė suteikta Kultūros ministerijos įgaliotai institucijai ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus.
„Tokiais atvejais kuomet nėra artimųjų giminaičių, esamas teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės ekshumuoti tokio asmens palaikus, kadangi nėra subjekto, kuriam būtų suteikta teisė pateikti prašymą“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė L. Nagienė.
Taip pat siekiant užtikrinti teisingumo principą, parlamentarė L. Nagienė siūlo įstatyme numatyti, kad žmogaus teisių pažeidimų ar klaidų atvejais pareiškėjo patirtas ekshumavimo išlaidas kompensuoja atsakingas fizinis ar juridinis asmuo.
Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad visais atvejais ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas.