Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo 2022 m. sausio turėjusį įsigalioti centralizuotą mokinių priėmimą į mokyklas siūloma atidėti iki 2024 metų.
Tai numatančią Švietimo įstatymo pataisą antradienį parlamentarų grupės vardu Seimui ketina pateikti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius.
Nukelti įstatymo įsigaliojimo datą siūloma siekiant tinkamai pasirengti centralizuotai priimti mokinius į mokyklas, įgyvendinančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti Švietimo įstatymo pakeitimas, numatantis, kad prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
„Įstatymui įgyvendinti, t. y. centralizuotai mokinius priimti (funkcijoms sukurti ir duomenų mainams užtikrinti, kitiems techniniams sprendimams atlikti) reikia apie 2 mln. Eur. 2021 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam lėšos nebuvo numatytos“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad nukėlus įstatymo įsigaliojimo datą dėl centralizuoto mokinių priėmimo į mokyklą bus sukurta centralizuoto priėmimo sistema (parengti nuostatai, techninė specifikacija, atlikti programavimo darbai, testavimas, bandomoji eksploatacija) ir susieta su Mokinių registru.
„Sukūrus centralizuotą priėmimo sistemą ir užtikrinus mainus su kitomis sistemomis, bus paprastesnis mokinių eilių reguliavimas ir prioritetinės eilės sudarymas mokyklose, mažinama biurokratinė našta savivaldybių administracijoms ir mokykloms, teikiama patikima ir tiksli informacija visuomenei apie priėmimą į mokyklą, laisvas mokymosi vietas klasėse ir vietų poreikį ugdymosi prieinamumui užtikrinti. Mokinių registro duomenys bus lengviau palyginami su Gyventojų registre esančiais duomenimis, siekiant visų mokyklinio amžiaus vaikų įtraukimo į švietimo sistemą“,– sako projekto autoriai.
Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas yra vykdomas decentralizuotai (išskyrus kelias savivaldybes), ribotai naudojant informacines technologijas. Asmuo, norintis būti priimtas mokytis į tam tikrą mokyklą, arba jo tėvai turi fiziškai pateikti prašymą bei reikalingus dokumentus pasirinktoje mokykloje, o mokyklos darbuotojams įvertinus prašymą ir nusprendus priimti asmenį, turi fiziškai atvykti pasirašyti mokymosi sutarties bei pateikti kitus reikalingus dokumentus popierine forma.
„Priėmimo metu informacija dažniausiai yra suvedama mokyklų administracijų darbuotojų, pildomi popieriniai dokumentai, taip didinant paslaugų administracines sąnaudas, taip pat gaištamas laikas laukiant eilėse. (...) Decentralizuotas, nekompiuterizuotas priėmimo procesas nėra efektyvus, reikalauja darbuotojų laiko perkeliant duomenis, pateiktus popieriniuose dokumentuose, į Mokinių registrą ir kitas sistemas, atsiranda korupcijos rizika“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pataisas teikia Seimo nariai K. Bartoševičius, Dalia Asanavičiūtė, Edita Rudelienė, Edmundas Pupinis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Silva Lengvinienė.
ELTA