Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Paulius PerminasŠaltinis: BNS
„2022 metais tokių pagrindinių teršalų kaip kietosios dalelės KD10 ir KD2,5, azoto dioksidas (NO2) daugelyje didžiųjų miestų oro kokybės stočių kol kas fiksuojamos mažesnės nei ankstesniais metais“, – BNS nurodė agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Agentūros pateikti duomenys rodo, jog kietųjų dalelių KD10 koncentracija 2022 metų spalio–lapkričio mėnesiais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos oro kokybės tyrimų stotyse buvo mažesnė nei 2021-aisiais.
Tuo pačiu laikotarpiu didesnė, lyginant su metais prieš, kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija fiksuota tik Klaipėdoje.
Pasak duomenų, azoto dioksido (NO2) koncentracija šių metų spalio–lapkričio mėnesiais lyginant su 2021-aisias kiek didesnė buvo Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Noreikiškių stotyse. Mažesnė – Vilniaus Senamiesčio, Klaipėdos Centro ir Šilutės plento bei Kauno Petrašiūnų stotyse.
Pasak V. Bimbaitės, mažesniam teršalų kiekio fiksavimui didelę įtaką daro vyraujančios teršalų išsisklaidymui palankios meteorologinės sąlygos, kuomet yra pakankamai kritulių, dažnai vėjuota.
Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, oro užterštumas spalio–lapkričio mėnesiais – vidutinis, neviršijantis ribinių normų.
„Aukštos teršalų koncentracijos aplinkos ore turi ilgalaikį ir trumpalaikį neigiamą poveikį visam žmogaus organizmui, bet pirmiausia kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų veiklai“, – sako V. Bimbaitė.
„Esant padidėjusiam oro užterštumui, stenkimės nesportuoti, sunkiai fiziškai nedirbti lauke, nes taip įkvepiame dar didesnius teršalų kiekius. Šaltuoju metų laiku didžiausios teršalų koncentracijos fiksuojamos vėlyvais vakarais ir naktį, kuomet nėra vėjo ir teršalai kaupiasi ore. Todėl jei norime pasivaikščioti, tai darykime dienos metu ir toliau nuo transporto eismo gatvių, namų kvartalų, kur daug kietuoju kuru (malkomis, iškastiniu kuru) besišildančių namų“, – pažymi ji.
Pasak agentūros, oro teršalų koncentracijos matuojamos automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse – tokių stočių Lietuvos miestuose yra 14 ir dar trys veikia kaimiškosiose vietovėse foninei oro taršai tirti.