Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
2020 metai ką tik išgyveno karščiausią rugsėjo mėnesį stebėjimų istorijoje, kuris mažu skirtumu aplenkė ankstesnį rekordą, nustatytą vos praėjusiais metais.
Mokslininkai iš „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos, kuri yra Europos Sąjungos Žemės stebėjimų programos dalis, pranešė, kad 2020 metų rugsėjis pasauliniu mastu buvo vidutiniškai 0,05°C laipsnio šiltesnis už 2019 m. rezultatą ir 0,08°C šiltesnis už 2016 m., kurie iki šiol buvo pirmas ir antras pagal šiltumą rugsėjo mėnesiai stebėjimų istorijoje, nuo pat jų pradžios 1979 m.
Nuo JAV Vakarų pakrantės miškų gaisrų iki agresyvaus Atlanto vandenyno uraganų sezono – praėjęs mėnuo buvo pažymėtas daugybe neįprastų orų reiškinių. Tarp šių reiškinių minimos ir siaubingai šiltos temperatūros ties šiaurinio Sibiro pakrante, Vidurio Rytų regione, Australijoje ir Pietų Amerikos dalyse.
Rekordines aukštumas rugsėjo mėnesio temperatūros taip pat pasiekė ir Europoje, kur vidutinės temperatūros buvo maždaug 0,2°C didesnės už ankstesnį šilčiausio rugsėjo 2018 m. rekordą.
Naujausi vidutinės globalios temperatūros įrašai reiškia, kad kiekvienas iki šiol 2020 metų mėnesis buvo reitinguojamas, kaip vienas iš keturių šilčiausių mėnesių per stebėjimų istoriją.
Šios tendencijos rodo, kad 2020 metai šiuo metu juda tuo pačiu keliu, kaip ir 2016 metai, kurie šiuo metu įvardijami kaip šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją.
Ar bus pasiektas naujas rekordas priklausys nuo to, kaip artimiausius tris mėnesius veiks tokie klimato reiškiniai kaip La Niña.
Kai kurie meteorologai teigia, kad egzistuoja didelė tikimybė, kad 2020-ieji aplenks 2016-uosius ir taps pirmaisiais arba bent antraisiais pagal šiltumą metais stebėjimų istorijoje.
Be to, duomenys iš „Copernicus“ rodo, kad Arkties jūros ledo lygiai 2020 m. rugsėjį buvo antrame pagal žemumą lygyje istorijoje.
„Copernicus“ savo atradimams naudoja modeliavimus ir duomenis apie paviršiaus oro temperatūrą. Greta kasmėnesinių ataskaitų iš Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NVAA) tai laikomi vienais patikimiausių įrašų apie Žemės klimatą ir mėnesines paviršiaus oro temperatūrų anomalijas.
NVAA savo atradimus apie rugsėjo mėnesio temperatūras planuoja paskelbti per porą artimiausių savaičių. Nors jų duomenys gali šiek tiek skirtis dėl naudojamų skirtingų metodų, tačiau abi ataskaitos piešia tokį patį paveikslą: Žemės temperatūros neabejotinai kyla.
Taip pat akivaizdu ir tai, kad žmonių vykdoma veikla, būtent šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų forma, skatina šias tendencijas. Vidutinės globalios Žemės temperatūros jau 1°C viršija priešindustrinio laikotarpio lygį.
Paryžiaus susitarimu nutarta Žemės temperatūras palaikyti gerokai žemiau 2°C kilimo, tačiau pasaulis turėtų dėti pastangas palaikyti jas ties 1,5°C.
Ar planeta pasieks šį tikslą, trumpai tariant, priklauso nuo to, kaip rimtai pasaulio jėgos imsis iškastinio kuro ir kitų didžiųjų teršėjų šiltnamio efektą skatinančiomis dujomis apribojimų.
Remiantis naujausia Pasaulinės meteorologijos organizacijos ataskaita, perspektyvos nežada nieko gero.
Beje, kalbant apie Lietuvą
Mūsų šalyje rugsėjis pasižymėjo išskirtinėmis temperatūromis. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 14,8 °C, o tai yra net 2,6 °C daugiau už įprastinę daugiametę rugsėjo mėnesio temperatūrą.
Taip pat pasiekti du nauji atskirų parų temperatūros rekordai – rugsėjo 16 d. Varėnoje maksimali oro temperatūra pakilo iki 27,4 ° (prieš tai buvo 27,3 °C, 1964 Varėnoje) ir rugsėjo 26 d. Marijampolėje fiksuota maksimali oro temperatūra pasiekė 26,4 °C (prieš tai buvo 25,1 °C, 1975 Biržuose).