Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Konteineriai / Scanpix
EtapliusŠaltinis: ELTA
Lietuviškos kilmės prekių gegužę eksportuota už 2,09 mlrd. eurų. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 584,4 mln. eurų.
Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (8,9 proc.), laivų, valčių ir plaukiančiųjų įrenginių (4,4 karto didesnis) eksportas.
Importo padidėjimą lėmė padidėjęs mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (11,6 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 0,3 proc., importas padidėjo 1,3 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,3 proc., be mineralinių produktų – 1 proc.
Per metus, nuo pernai metų gegužės iki to pačio mėnesio šiemet, eksportas Lietuvoje sumažėjo 4,3 proc., importas padidėjo 3,5 proc.
Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (26,3 proc.), antžeminio transporto priemonių (20,3 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė padidėjęs mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (24,9 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (15 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 0,3 proc., importas – 5,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,1 proc., be mineralinių produktų padidėjo 7,1 proc.
2025 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas sumažėjo 0,7 proc., importas padidėjo 7,2 proc.
Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo kritęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (7,6 proc.), antžeminio transporto priemonių (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (8,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė padidėjęs elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (21,1 proc.), antžeminio transporto priemonių (11,5 proc.), mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (5,3 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 0,6 proc., importas – 7 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,4 proc., be mineralinių produktų – 7,9 proc.
2025 m. sausio–gegužės mėn. daugiausia eksportuota į Latviją (12,2 proc.), Lenkiją (10,2 proc.), Vokietiją (8,8 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,7 proc.), Vokietijos (12,7 proc.), Latvijos (8,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Jungtines Valstijas (7,7 proc.), Nyderlandus (7,5 proc.), Latviją (7,3 proc.).
2025 m. sausio–gegužės mėn. daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,4 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12 proc.); daugiausia importuota mineralinių produktų (19,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (18,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,2 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (17,6 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (10,8 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,7 proc.)