Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Youtube Stopkadras
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Nacionaliniame parke, už keturių valandų kelio automobiliu į šiaurę nuo Sidnėjaus, Australijoje, rusena gaisras ir tai jau tęsiasi mažiausiai 6000 metų.
Paslaptingas požeminis gaisras, dar vadinamas „Degančiu kalnu“ (angl. Burning Mountain), yra seniausias žinomas gaisras visoje planetoje.
Kai kurie mokslininkai skaičiuoja, kad jis gali būti dar senesnis, nei dabar manoma.
Po Vingeno (angl. Wingen, kas vietinių wanaruah žmonių kalboje reiškia „ugnis“) kalnu Naujojo Pietų Velso valstijoje, šis požeminis rusenimas yra anglies sluoksnio gaisras – vienas iš tūkstančių, kuris bet kuriuo duotuoju momentu dega pasaulyje, rašo sciencealert.com.
Įsiplieskusius šiuos požeminius gaisrus užgesinti yra beveik neįmanoma. Lėtai, tačiau intensyviai, jie keliauja per anglies siūles, sluoksnius, kurie natūraliai egzistuoja po Žemės paviršiumi.
„Niekas nežino, koks yra po „Degančiu kalnu“ liepsnojančio gaisro dydis, tą galima tik numanyti,“ – pasakoja Guillermo Rein, profesorius Jungtinės Karalystės Londono imperatoriškajame koledže.
„Tikėtina, kad tai maždaug 5–10 metrų skersmens kamuolys, kurio temperatūra siekia 1000 laipsnių Celsijaus,“ – aiškino jis.
Kitaip nei įprastas gaisras, anglies sluoksnių gaisras dega po žeme. Jis rusena, kas reiškia, kad liepsnos nėra ir jis labiau primena žarijas kepsninėje, o ne įprastinę anglies ugnį.
Šiuo metu gaisras Vingeno kalne dega maždaug 30 metrų gylyje po žeme ir juda į pietus maždaug 1 metro per metus greičiu.
Jei apsilankysite šiame nacionaliniame parke, kuris yra atviras turistams, vienintelis dabartinio jo egzistavimo įrodymas bus šiek tiek dūmų ir baltos spalvos pelenai; žemė, kuri palietus bus šilta; geltonos ir raudonos spalvos uolienos bei sieros kvapas, kurį išskiria žemiau degantys kalnų mineralai.
Tačiau nors didžiąja dalimi šiuo metu jis yra nematomas, tačiau atidžiau ištyrus yra matomas gaisro kelias, kur neseniai išdegintos vietovės yra padengtos pelenais ir jose nėra augmenijos.
„Priešais gaisrą, ten kur jis dar neatkeliavo, galima matyti šią gražią eukaliptų giraitę. Ten kur dabar dega gaisras – nėra nieko gyvo, net ir žolės,“ – sakė Rein. „O ten, kur gaisras buvo prieš 20–30 metų, miškas sugrįžo, bet jau yra kitoks – čia kraštovaizdį suformavo ugnis.“
Daugelis anglies sluoksnio gaisrų, ypač Indijoje, Kinijoje ir JAV, kilo dėl žmogaus įsikišimo, pavyzdžiui angliakasybos.
Kas įplieskė gaisrus?
Įdomu tai, kad niekas nėra tikras, kas pirmiausia uždegė šiuos gaisrus.
Pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių pastebėjimas buvo 1828 metais, kai vietos ūkininkas pareiškė Vingeno kalno regione atradęs ugnikalnį.
Vos po metų, 1829 metais, geologas Reverend CPN Wilton padarė išvadą, kad vadinamasis ugnikalnis iš tiesų yra ugnies sluoksnio gaisras. Nuo tada atlikti matavimai parodė, kad ugnies kelias apima apie 6,5 kilometrus, o tai rodo, kad jis degė mažiausiai 6000 metų. Tačiau, išskyrus tai, šioje srityje beveik nebuvo atlikta jokių oficialių tyrimų.
Tačiau anot Rein, labiausiai tikėtinas ugnies šaltinis yra natūralios kilmės.
„Negali atmesti antropogeninio įsikišimo, tačiau labiausiai tikėtinos natūralios priežastys,“ – aiškino jis. „Tai galėjo būti žaibo iškrovos, uždegusios žemės paviršių, įpliekstas miško gaisras. Arba tai galėjo būti savaiminio kaitimo sukeltas užsidegimas.“
Savaiminio kaitimo užsidegimas įvyksta, kuomet anglies sluoksnis yra pakankamai arti paviršiaus, kad anglis būtų veikiama deguonies. Jei iš eilės yra pakankamai saulėtų ir karštų dienų – tai, ką vis daugiau matysime besikeičiant klimatui – anglies paviršius kaista ir įkaista pakankamai, kad išildytų kitą sluoksnio dalį, taip galiausiai įplieksdamas kibirkštį.
Tyrimai parodė, kad anglies savaiminio įkaitimo temperatūra gali svyruoti nuo 35 iki 140 laipsnių Celsijaus.
Tačiau įdomu yra tai, kad nežina kokio tiksliai amžiaus yra ši ugnis. Mokslininkai rado įrodymų, kurie teigia, kad tas pats gaisras galėjo liepsnoti kur kas ilgiau.
„Nereiškia, kad jis yra 6000 metų senumo… Jis yra mažiausiai 6000 metų senumo,“ – sakė Rein. „Iš tiesų jis gali būti šimtų tūkstančių metų amžiaus.“
Svarbu paminėti, kad šie įrodymai nėra paskelbti ir nėra recenzuojami, todėl juos reikia vertinti atsargiai. Tačiau tai tik sustiprina šios neištirtos ugnies paslaptį.
Kaip ilgai liepsnos Vingeno kalnas?
Niekas tiksliai to nežino. Kol kas nėra žinoma kaip toli yra išplitęs ugnies sluoksnis arba kur jis keliaus toliau. Šiuo metu jam netrūksta deguonies išteklių.
„Be žmogaus įsikišimo jis galėtų liepsnoti tūkstančius metų,“ – sakė Rein.
„Gaisrui progresuojant, jis kaitina kalną, sukeldamas jo plėtimąsi ir plyšius, taip įsileidžiant deguonį, dėl ko ugnis gali judėti į priekį. Gaisras suformuoją savą kaminą ir savo paties deguonies atsargas.“
Net ir su žmogaus įsikišimu, anglies sluoksnio gaisrus užgesinti yra ypatingai sunku, o tam reikalingos tonos vandens ir skysto azoto.
2004 metais Kinija pareiškė, kad užgesino 50 metų degusį gaisrą, tačiau po kelerių metų lankytojai pamatė, kad jis vėl dega.
Įdomu tai, kad 2014 metų Rein apsilankymo metu, jis pastebėjo, jog „Degančio kalno“ rusenimas artėjo link pakrantės uolos, prie nedidelės upės. Priklausomai nuo to, ką toje upėje daro anglies sluoksnis, per ateinančius dešimtmečius galime išvysti dramatiškus „Degančio kalno“ pokyčius.
„Anglies sluoksnis gali prasiskverbti ir išlįsti labai arti uolos paviršiaus, kas galėtų reikšti liepsnas su kur kas daugiau karščio,“ – sakė Rein.
Jis prognozuoja, kad tai gali būti panašu į tai, kas nutiko 1828 metais, kuomet gaisras buvo klaidingai palaikytas ugnikalniu.
„Arba, jei anglies sluoksnis keliauja labai giliai, jis užsigesins ir rusenimas liausis,“ – sakė Rein.
Vienas dalykas, vertas paminėjimo, yra tas, kad nors Vingeno kalnas yra pakankamai toli nuo civilizacijos, kad galėtų kam nors pakenkti, tačiau didesni anglies gaisrai gali būti rimta grėsmė sveikatai ir saugumui, kas pastaraisiais metais tapo kur kas dažnesniu atveju.
Dėl klimato kaitos tokie gaisrai ne tik gali tapti dažnesni, bet ir gali prisidėti prie ir taip prastos mūsų planetos būklės.
Labai mažai ištirta, koks didelis yra anglies degimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis, tačiau žinoma, kad tai išskiria daug CO2, metano ir kitų teršalų, tokių kaip gyvsidabris.
„Klimato kaitos poveikis anglies sluoksnių gaisrams ir anglies sluoksnių gaisrų poveikis klimato kaitai yra neabejotinai kažkas, dėl ko mes turėtume labai nerimauti,“ – „ScienceAlert“ sakė Rein.