PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2020 m. Liepos 18 d. 22:20

Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto atsiradimo prevencija - fizinis aktyvumas

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


138975

Liepos 16 d. viešbučio „Šiauliai“ konferencijų salėje vyko Šiaulių miesto moterų krūties patologijos asociacijos „Salvia“ vykdomo projekto „Sveikata mūsų pačių rankose“, dalinai finansuojamo Šiaulių m. savivaldybės, pirmoji paskaita „Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto atsiradimo prevencijai“. Paskaitą vedė sergančiųjų lėtinėmis ligomis fizinio aktyvumo specialistė Virginija Petkevičienė. Į paskaitą susirinko nemažas būrys klausytojų,

Pasyvus gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių, siejamas ne tik su suprastėjusia gyvenimo kokybe, bet ir su daugelio ligų, tokių kaip antro tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir kt. išsivystymu. Kiekvienam žmogui kasdien reikia nors truputį pajudėti, ypač jei jis nori išlaikyti esamą kūno svorį. Ką reikia daryti – kiek ir kaip sportuoti ir mankštintis? Į šiuos ir kitus klausimus padėjo atsakyti sergančiųjų lėtinėmis ligomis fizinio aktyvumo specialistė Virginija Petkevičienė.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra išsakiusi aiškias fizinio aktyvumo gaires: kasdieninė 60-ies minučių vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla (spartus pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar panašiai), bei 3 jėgos treniruotės per savaitę. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip 10 minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai ir svoriui.Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis leidžia užtikrinti kelis itin svarbius mūsų sveikatai faktorius:

- normalią gliukozės apykaitą, kuri yra būtina siekiant išvengti antro tipo cukrinio diabeto ir visų „smagių“ jo komplikacijų.

- raumeninės masės palaikymą normos ribose

- širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos palaikymą

Vos 2-jų savaičių fizinio krūvio sumažėjimas neigiamai paveikia šiuos faktorius ir padidina infarktų, insultų bei vėžinių susirgimų riziką.

V. Petkevičienės patarimai norintiems judėti kasdien:

  • rytinė mankšta bent 10 minučių, kad išjudinti sustingusius raumenis, atliekant maždaug 3–4 pratimus. Pasirinkti pratimus, treniruojančius krūtinės, rankų, šlaunų, sėdmenų, nugaros ir pilvo raumenis.
  • užuot kilę liftu, lipkite laiptais,
  • treniruotės užsiėmimų dažnis turėtų būti 2 kartai per savaitę,
  • neįgaliesiems bei sergantiems lėtinėmis ligomis užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo veikla bent 3 kartus per savaitę.
  • reguliariai stimuliuoti širdį ir plaučius, kad širdies ritmas ir kvėpavimas padažnėtų, turėtų visi bet kokio amžiaus žmonėms, nes tai sumažina širdies, vėžio ir kitų ligų riziką.
  • Jei dėl tam tikrų sveikatos būklių negali laikytis šių patarimų, vis tiek turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, kiek tai leidžia jų būklė. O asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, turi elgtis atsargiai ir dėl fizinės veiklos pasitarti su gydytoju.