PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kvadratas2023 m. Balandžio 3 d. 16:31

Sinchronijos ir credo: sustojimas draudžiamas

Lietuva

Salomėjos Jastrumskytės asmeninio archyvo nuotr.

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT


263176

Vasario 24–25 d. Vilniaus knygų mugėje parodų rūmuose „Litexpo“ įvyko humanitarinių mokslų daktarės, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos Salomėjos Jastrumskytės sudaryto straipsnių rinkinio „Čiurlionis ir pasaulis“ bei mokslinės monografijos „Sinestezijos estetika” pristatymai, atvėrę netikėtą sinchronijų perspektyvą.

Kūryba dviem lygiagretėmis

„Visų pirma, sinchronijos sąvoka reiškia dviejų ar kelių reiškinių ar procesų laiko sutapimą, vienalaikiškumą. 2015 m. birželio 25–28 d. parodų rūmuose „Litexpo“ dalyvavau „ArtVilnius’15“ ir pristačiau sinestezinę šviesos, garso ir tapybos instaliaciją „Euklidai“. Kitą dieną automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjau įdomų ženklą, kuris man pasirodė kaip credo metafora. Nusifotografavau prie jo: „Sustojimas draudžiamas“, – dalijasi S. Jastrumskytė.

Parodų rūmuose „Litexpo“ vykusioje Vilniaus knygų mugėje mokslininkė pristatė dvi savo knygas, viena iš jų – mokslinė monografija „Sinestezijos estetika“, iliustruota autorės meno darbais – minėtos 2015 m. „ArtVilnius’15“ eksponuotos instaliacijos atvaizdais. Pasak kūrėjos, formuojant spalvotą iliustracijų lanką, įvykiai taip veržliai sruvo į autonomijos deltą, jog galiausiai, pritariant akademikui Algiui Mickūnui, į knygą susirinko įvairiausių kūrybos laikotarpių reprezentantai, iki tol pabuvoję nemažai užsienio šalių.

Salomėjos Jastrumskytės asmeninio archyvo nuotr.

„Dabar, kai žvelgiu į ilgus metus rašytą knygą, atkakliai formuotą sinestezijos estetikos teoriją, matau, kad be šių autentišką sinestezinį patyrimą liudijančių, simetrišką filosofiniam mąstymui „fraktalo sparną“ auginančių kūrinių reprodukcijų knyga nebūtų išbaigta, gyva, „sau knyga“. Tai yra kūryba dviem lygiagretėmis“, – sako S. Jastrumskytė.

Mokslinė monografija „Sinestezijos estetika“ aprėpia ilgamečius sinestezijos tyrimus ir originalią sinestezijos estetikos teoriją, kuri tos srities specialistų laikoma kol kas vienintele pasaulyje. „Straipsnių rinkinys „Čiurlionis ir pasaulis“, kurį sudarant teko dirbti pusantrų metų, aprėpia 15 metų vykusias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrimams skirtas konferencijas, kuriose dalyvavau ir pati. Knyga yra tarptautinis polilogas, vienijantis autorius iš Lietuvos, Japonijos, Kinijos, JAV, Ispanijos, Prancūzijos, Danijos, Italijos, Lenkijos ir kitų šalių“, – sako kūrėja.

Knygą „Čiurlionis ir pasaulis“ „Litexpo“ vykusioje diskusijoje pristatė akademikas A. Mickūnas iš JAV, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorius dr. Rasius Makselis, akademikas Antanas Andrijauskas. O monografijos „Sinestezijos estetika“ pristatyme, vykusiame „Litexpo“ Kino salėje, dalyvavo akademikas A. Mickūnas, prof. Naglis Kardelis, dr. Vytautas Rubavičius, akademikas A. Andrijauskas.

„Šios knygos pristatymas buvo palydėtas dar vieno netikėto sutapimo – pristatymo išvakarėse iš Lietuvos tyrimų instituto mokslinės sekretorės Sandros Kuliešienės sulaukiau pasiūlymo knygos pristatymo metu Kino salės ekrane demonstruoti savo meno kūrinių skaidres. Taip knygos pristatymo diskusiją papildė 137 darbų prezentacija, anot prof. N. Kardelio, sinesteziškai, sinergiškai ir simfoniškai suvienijusio mano kūrybos plotmes – mokslinę ir meninę. Abiejų knygų pristatymuose diskusijų dalyviai su publika dalijosi apmąstymais ir įžvalgomis“, – sako S. Jastrumskytė.

Salomėjos Jastrumskytės asmeninio archyvo nuotr.

„Ši knyga yra pribloškianti“

Pateikiame diskusijos fragmentus iš mokslinių straipsnių rinkinio „Čiurlionis ir pasaulis“ pristatymo.

Akademikas A. Andrijauskas:

– Iš kolektyvinių leidinių, pasirodžiusių per pastaruosius dešimtmečius, šis Salomėjos sudarytas rinkinys „Čiurlionis ir pasaulis“ yra didžiausias ir svariausias. Be to, rytoj pristatysime kitą įspūdingą Salomėjos knygą „Sinestezijos estetika“. Šios dvi didelės knygos rodo, kad į mūsų pasaulį atėjo visiškai naujo lygio tyrinėtojas.

Autorė S. Jastrumskytė:

– Daug metų galvoju, kad Čiurlionis mums yra tapęs interpretavimo modeliu, o gal net ir metodu. Netgi refleksijos ir savirefleksijos metodu. Mes mąstome ir jaučiame iš savo laikmečio, iš savo esamybės ir netgi būsimybės, Čiurlionį naudodami kaip būdą, kaip prizmę. Bet kokia interpretacija yra susijusi su mūsų čia ir dabar – „čia Rodas, čia šok“, yra toks senovės graikų posakis, tad šokame šią akimirką, interpretuojame šią akimirką ir pasitelkiame Čiurlionį savo interpretacijos šokiui. Gimė ši knyga kaip 15 metų summa summarum: Druskininkuose vyko Čiurlioniui skirtos konferencijos, man teko garbė jose būti nuo pačių pirmųjų. 2004 m. Mokslo taryboje laimėjusi konkursą, turėjau parengti šią knygą iš per tuos metus skaitytų pranešimų pagrindu parašytų straipsnių. Tai buvo erdvus procesas, intensyvi komunikacija su daugybės pasaulio šalių autoriais ir su visais teko derėtis. Jie per 15 metų kada ką rašę, pamiršę, jei ką ir turi, tai eskizo pavidalu, – laimei, kad dar atsiranda tas rankraštis. Tad epistolinis žanras susiformavo labai keistas, kurio pagrindinis motyvas buvo maldavimas – „teksto maldavimas“. Kai man teko struktūruoti milžinišką medžiagą, Babelį tikrąja to žodžio prasme, pasirinkau savitą struktūrą – skyrių pavadinimai yra vieno žodžio. Toji lakonika – tai adatos smaigalys, sutelkiantis prasmę: kuo mažiau kalbos, tuo daugiau iškalbos. Taip pat tai yra žemėlapis, mus vedantis nuo abstrakčiausių dalykų – „žvalgykis nuo aukštų bokštų, kaip sako Čiurlionis“. „Sako“ – atkreipkite dėmesį, kodėl noriu pabrėžti dabartinį laiką, – ir toliau, tolyn, iki asmeninių dalykų, iki betarpiškumo, iki kiekvieno asmens sąlyčio su savimi pačiu ir galiausiai iki dialogo su Čiurlionio asmeniu. Net polilogas galiausiai vis tiek virsta dialogu – tai yra neišvengiama. Dialogiškos sąmonės neišsilenksi – monologas yra neįmanomas.

Salomėjos Jastrumskytės asmeninio archyvo nuotr.

Akademikas A. Mickūnas:

– Salomėja minėjo interpretaciją – viena galingų teorinių ir metodologinių prielaidų yra interpretacija. Bet yra daug interpretacijų, tad viena svarbiausių šiuo atžvilgiu yra metodologinė. Tai yra taip: kiekvienas kūrinys turi būti suvokiamas savo kultūros, savo dabarties rėmuose. Bet, suradus Čiurlionio dabartyje jo meno klodus, jie leidžia mums atverti kitų laikų meno darbus ir atverti juos taip, kaip jie patys to nebuvo matę. Taigi įvedama į savo dabartinės interpretacijos klodus, kurie galiojo, bet nebuvo pastebėti. Čiurlionis priklauso tai bangai menininkų, kurie atvėrė meno klodus, bet ne meną. Yra skirtumas tarp meno ir estetikos. Estetika turi bendrą reikalą su pasauliu. Menai turi bendrą reikalą su įvykiais ir daiktais. Bet tie meno darbai pasirodo estetikoje – estetika turi visai kitokius klodus. Juos aš vadinu, ir gal kiti vadina, kosminiais pasaulio klodais. Jie nėra nutapyti, jie turi savo pačių eigą. Mes pagauname tą kosminę estetiką, ką Čiurlionis apčiuopia. Visi jo darbai yra nulemti tos pagavos, kurioje daiktai nėra esmiški, nėra pilni, jie irgi yra judrūs – jie „esminasi“. Tos gelmės nėra nei spalvos, nei daiktų savybės, bet jos parodo, kaip mes gyvename kosmose. Tie klodai, kurie atveria daiktus, yra estetika. Sensualumas mus pagauna prieš mums matant daiktus. Čiurlionis savo kūriniuose neišreiškia jausmų – tik modernybėje tai yra įmanoma, kitur pasaulyje tai būtų banalybė. Čiurlionis nėra psichologas – jis yra kosminis estetikas.

Dr. R. Makselis:

– Man netgi norėtųsi šią knygą vadinti ne „Čiurlionis ir pasaulis“, bet „Čiurlionis ir pasauliai“, nes yra dar viena labai graži metafora, kurią Salomėja panaudojo įvade: visi tie žmonės, kurie pateikė savitas įžvalgas šioje knygoje, tarsi yra veikiami jo gravitacijos. Kalbant apie patį leidinį, jis man primena vieną patirtį, susijusią su Čiurlioniu, kai tikriausiai 2008 m. buvo atvežta paroda, įvairių meno srovių pavyzdžiai, ir mes pirmą kartą pamatėme Čiurlionį meno istorijos kontekste. Ta patirtis buvo pribloškianti, panašiai kaip ir ši knyga yra pribloškianti, tuoj paaiškinsiu, kodėl. Pamačius visą meno kontekstą, – simbolizmas, ekspresionizmas, metafizinė tapyba – labai daug visko buvo, – gali kilti pirmas įspūdis, kad norime ištirpinti patį Čiurlionį įvairiose srovėse. Bet rezultatas visiškai priešingas: po to, kai susipažįsti su visu kontekstu, suvoki, koks vis dėlto unikalus ir savitas yra Čiurlionis. Lygiai tokia pati būsena mane apėmė, kai atsiverčiau šios knygos turinį, kuris iš karto prabėgo taip svaiginančiai, atrodo, kad esu labai aukštai pakilęs, o ten didžiausia įvairovė: temų įvairovė, kalbų įvairovė, įvairių tautybių žmonių įžvalgos ir skirtingų kartų įvairovė. Kai įsigilini į tos struktūros logiką, pačią knygos architektūrą – nuo abstrakčiausio iki konkrečiausio lygmens, – man atrodo, kad ta architektūra kartoja Čiurlionio „Rex“.

Autorė S. Jastrumskytė:

– Šį leidinį išdėliojus kaip bizantišką mozaiką, per ją tektų keliauti 30 dienų ir 30 naktų, o mums liko tik 30 minučių. Galvojant apie Čiurlionio tyrimų tęstinumą, po šios knygos man kilo sumanymas, kad viena Čiurlionio tematikos konferencija būtų skirta vienam kūriniui. Taip gimė Čiurlionio sonatų analizės ciklas, pirmoje tokioje konferencijoje dalyvavau ir pati, po to tęstinumas perėjo kitiems žmonėms. Toji idėja yra kaip savotiškas atsakymas tarpdiscipliniškumui, kurio metodologija jau labai išskydusi, nebeturinti „nei ašies, nei ašakų“, t. y. joje nebėra struktūros ir įtampos. Aš laikyčiau šią knygą izomorfiniu mineralu, kurį galima sukioti prieš mūsų sąmonės šviesą ir išgauti kaskart vis kitą struktūros atvaizdą. Ši mintis buvo ir koncepcijoje, kurią parašiau tam naujam konferencijų ciklui „Sonatiniai Čiurlionio garsovaizdžiai“, norėdama, kad tęstinumas būtų telkiant kuo skirtingesnių sričių žmones, kad Čiurlionis nebūtų apsaugotas nuo naujų temų ir netgi nuo naujų mokslo disciplinų. Taip pat tai yra lūkestis naujos paradigmos, ateityje paliesiančios visas mokslo sritis.

Salomėjos Jastrumskytės asmeninio archyvo nuotr.

„Knyga turi pasaulinio masto įtaką ir vertę“

Pateikiame diskusijos fragmentus iš mokslinės monografijos „Sinestezijos estetika“ pristatymo.

Akademikas A. Mickūnas:

– Tai vienas geriausių darbų toje srityje ir mes jį netrukus išleisim angliškai. Jau nustatyta, sutvarkyta visa sistema. Tai reiškia, kad ši knyga turi pasaulinio masto įtaką ir vertę. Ta tema – sinestetika – yra labai sena ir labai nauja. Bet Salomėja ją išvysto iš visų pusių – ir iš biologijos, ir iš chemijos, ir iš smegenų fiziologijos, ir iš empirinės patirties, ir iš istorijos, ir iš kitų pasaulių, tenai būtų Rytų pasauliai ir visa kita. Tai čia yra išsamiausias tos temos darbas pasaulyje, kiek aš žinau.

Prof. N. Kardelis:

– Ši knyga unikali tuo, kad ne tik pats objektas yra sinestezija, bet taip pat būdas, kuriuo problema ištirta ir įsigilinta į objektą, yra sinesteziškas. Sakyčiau, tai yra tekstas, kuriame į šį fenomeną pažiūrėta taip stereometriškai ir sinesteziškai, sinergiškai, simfoniškai – daugybę galima būtų graikiškų žodžių su priešdėliu „sin“ ir kokia nors šaknimi pavartoti, kurie gerai Salomėjos metodą nusakytų: toks, sakytume, sutelktinis, į vieną stereometrinę tokią tūrišką visumą sutelkiantis šitą objektą. Neįmanoma tokio įvairiapusio fenomeno tirti plokščiai ir tai yra aukščiausias pilotažas, kai pats tyrimo būdas, mąstymo būdas, aprašymo būdas atitinka patį objektą. Aristotelis sakydavo, kad tam tikro objekto tyrimo metodas turi atitikti objekto prigimtį – tai čia puikiausiai atitinka sinestezijos prigimtį. Kaip ir prof. A. Mickūnas sakė, kad tai yra iš esmės vienintelis pasaulyje bent jau mums su Algiu žinomas veikalas, kuriame iš tiek įvairių požiūrio kampų yra pasižiūrėta į šį fenomeną, nes paprastai turime schizmą tarp analitinių filosofų ir kontinentinių ar tarp filosofų ir, pavyzdžiui, neuromokslininkų, ar ten filosofų ir menotyrininkų ir kiekvienas iš labai siauros perspektyvos tyrinėja šį fenomeną. Tai sinesteziją tyrinėja nesinesteziškai, o Salomėja pasižiūrėjo būtent iš tų pačių įvairiausių perspektyvų ir dėl to darbas brendo labai ilgai. Mes laukėme labai ilgai šitos puikios knygos, žinojome, kad ji turi gimti. Ir Salomėja kaupė tą intelektinį potencialą ir iš tiesų galbūt būtent tik ji ir galėjo parašyti tokį veikalą, nes teoriniu požiūriu yra labai stipri mokslininkė. Ji taip pat yra menininkė, poetė ir dailininkė, jos veikla yra sutelktinė, sinesteziška, sinergiška. Ir čia matyti išmanymas pačios įvairiausios ir egzotiškiausios mokslinės literatūros, pačios naujausios mokslinės prieigos pasitelkiamos. Tie darbai savaime, sakyčiau, labai siauri ir Salomėja juos susintetina. Taip pat ji yra ne tik ta, kuri integruoja skirtingus, svetimus požiūrius, bet yra ta menininkė, mokslininkė, filosofė, kuri labai originaliai mąsto ir šis jos mąstymo gyvumas prisidėjo tokį darbą rašant, tokį projektą įgyvendinant. Mes su Viktorija Daujotyte apie Salomėją daug esame kalbėję, ir su profesoriumi A. Andrijausku. Jie visi vieningai sutaria, kad tai viena talentingiausių mąstytojų ir tyrinėtojų, kurie gilinosi į šią sritį pasaulyje, o Lietuvoje ji apskritai yra unikali.

Salomėjos Jastrumskytės asmeninio archyvo nuotr.

Dr. V. Rubavičius:

– Iš tiesų bet kam būtų labai sunku kalbėti apie šią knygą, nes knygoje tiesiog yra labai daug visko ir tie pjūviai be galo skvarbūs ir įvairūs. Manau, kad skaitytojui bus nepaprastai įdomu, bet ir labai sunku. Jo laukia labai sunki kelionė dar ir dėl to, kad yra keblu suderinti tą vaizdinį, kurį mes turime apie meną ir menininką, šiuolaikinį vaizdinį. Sakykime, modernybės laikų vaizdinį ir sinestezijos estetikos potencialą. Knygoje tas vaizdinys yra nepaliaujamai ir teoriškai, ir praktiškai perženginėjamas dar vienoje labai svarbioje plotmėje – lyginamuosiuose civilizacijų tyrinėjimuose. Manau, kad skaitytojai su tam tikru civilizacinio supratimo turiniu tą knygą skaitys vienaip, o gryni menininkai, modernistai ar postmodernistai, tą knygą skaitys kitaip.

Akademikas A. Andrijauskas:

– Ir aš džiaugiuosi, kad galų gale atėjo tas laikas. Tai, ką mes su V. Rubavičiumi sakėme apie ją, – kad reto talento žmogus, nepaprastai kūrybingas. Šis veikalas nepaprastai svarbus, fundamentalus. Kai pradėjo dirbti su šia tema, ji ir pasaulyje buvo unikali, ir tik per pastaruosius trejus–ketverius metus pasirodė nemažai straipsnių įvairiuose leidiniuose, vadinasi, Salomėja savo intuicija žvelgė toliau ir suvokė, kas iš tikrųjų bus labai svarbu.

Akademikas A. Mickūnas:

– Taigi nėra paskutinio žodžio – gal niekada nebus paskutinių žodžių. Dėkui Salomėjai už tokį galingą darbą ir tęsim jį toliau. Laimingai.

Parengta pagal S. Jastrumskytės medžiagą

16-Kvadratas-01.jpg