Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Plungės rajono savivaldybės inf.
Ta proga sukaktuvininkė sulaukė gausaus būrio svečių. Ją sveikino Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis, Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas, seniūnijos socialinis darbuotojas Edmundas Šlimas, Kantaučių bendruomenės pirmininkė Aušra Juškienė.
Pažiūrėjęs net neįtartum, kad garbingajai sukaktuvininkei – jau 100 metų. Ji visus stebino ne tik puikia išvaizda, bet ir gera atmintimi, linksmais pasakojimais, noru vieną ar kitą darbą padaryti, dalyvauti renginiuose.
„Nuoširdžiai linkime Jums stiprybės, energijos, gyvenimo džiaugsmo, kad kiekvieną dieną Jums šviestų ir šildytų žmogiška saulė“, – užrišdamas proginę juostą, šimtametę sveikino vicemeras Žydrūnas Purauskis. „Kadangi taip gražiai šypsotės, tai noriu palinkėti ir toliau šypsotis, būti sveikai ir geros nuotaikos“, – vicemerui antrino Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis.
„Viską dar noriu matyti, visokios išeigos dar įdomios – ar šventės kokios, ar atlaidai, visur noriu būti. Daug žmonių suvažiuoja, smagu pažiūrėti. Gaila tik vieno – kad daugelio savų žmonių nebėra – broliai, pusbroliai, pusseserės – visi išmirę. Bet juk kol esi, turi gyventi ir džiaugtis gyvenimu“, – kalbėjo senolė.
Agrifina Einikytė pasakojo, kad augo su penkiais broliais, kad anksti neteko tėvo. Tad gyvenimas nebuvo lengvas. Nuo mažens siuvo – šio amato išmoko iš savo tėvelio. Iš jo ir siuvimo mašiną perėmė, kuri iki šiol jos namuose stovi. O kadangi darbo turėjo, tai ir duonos užtekdavo. Aplinkiniai Agrifiną atsimena kaip puikią siuvėją, kaip labai darbščią, bendraujančią, pamaldžią ir visur pėstute lekiančią. Sveikata niekada nesiskundė – ir dabar jos medicininė kortelė plonytė, cholesterolis, cukrus ir visi kiti rodikliai – normoje. Greitoji jos sodyboje lankėsi tik kartą, kai kilo problemų dėl kraujospūdžio, ligoninėje gulėjo tik, kai reikėjo keisti akių lęšiukus. Vienintelis gydytojas, kurio per gyvenimą reikėjo, – odontologas.
Senolė visą savo amžių praleido toje pačioje sodyboje Drūkčių kaime. Čia gimė, augo, gyveno, čia ir šimtmečio sulaukė. Gyvena viena, bet po keletą kartą per savaitę ją aplanko ir viskuo pasirūpina globėjai – dukterėčios Rūtos ir Augenijaus Dajorų šeima. Agrifina džiaugiasi jai rodomu dėmesiu, tuo, kad dar turi sveikatos pasirūpinti dviem vištomis, gaidžiu ir priklydėliu katinėliu, kad dar gali kokią lysvę nuravėti, aplink trobą apeiti. Mėgsta laikraštį paskaityti, televizorių pažiūrėti, o ypač – bendrauti. Tad ir svečių vizitas ją labai nudžiugino – buvo proga dar sykį pasidalyti gyvenimo prisiminimais.