Simona ir Tomas į Kaišiadorių rajoną sugrįžo iš Tailando: lietuvybę puoselėjo ir gyvendami svetur

Kaišiadorys

LRT nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

Iš saulėtojo Tailando – į atokią sodybą Kaišiadorių rajone. Po 7-erių metų egzotiškuose kraštuose Simoną ir Tomą Kupečius pašaukė noras grįžti į gimtinę. Kaip ilgai nesvarstę grįžo į Lietuvą, taip anuomet ilgai negalvoję jie susikrovė lagaminus didžiajam gyvenimo nuotykiui. Sutuoktiniai su penkiamečiais vaikais Vakariu ir Vasare Tailande iš pradžių svarstė apsistoti porai metų, bet laikas nepastebimai išsitęsė.

„Galvoj turėjom tik juodraštį, kad pabūsim Bankoke, o tada keliausim į kažkurią salą“, – prisimena Kupečiai. Tailande sutuoktinių vaikai lankė tarptautinę mokyklą. Čia jie mokėsi anglų kalba, papildomai buvo mokomi tajų bei mandarinų kalbų. Todėl Simonai su Tomu išlaikyti lietuvių kalbą šeimoje tapo sudėtinga užduotimi. „Reikėjo tvirto sprendimo, nes nedaug trūko, kad jie kalbėtų tik angliškai“, – sako Simona, kartu su vaikais po įprastos mokyklos spręsdavusi lietuvių kalbos užduotis.

Būnant svečioje šalyje šeimos ryšys su Lietuva visuomet išliko stiprus. Sutuoktiniai su vaikais bent kartą per metus grįždavo namo, o Tailande nuolat bendraudavo su tautiečiais. Simona organizavo patirtines keliones, o Tomas mokė nardymo. Šia veikla vyras susižavėjo medaus mėnesio Kenijoje metu, o išvykęs svetur nardymą pavertė savo darbu. „Darbavausi nardymo centre 3 metus, o po to augo srautas tautiečių keliaujančių į Tailandą, kurie norėdavo pabandyt išmokt nardyti. Tai buvau tas, kuris gimtąja kalba galėjau pamokyt tai daryti“, – pasakoja Tomas.

7 metai rojų primenančiuose karštuose Simonai, Tomui ir jų vaikams nebuvo nerūpestingi. Ilgainiui šeima vis labiau ilgėjosi Lietuvos. Grįžti į gimtinę skatino ir poros vaikai, norėję mokslus baigti Lietuvoje. Tad ilgai nesvarsčiusi šeima ir vėl susikrovė lagaminus, tik šįkart – namo.

Sutuoktiniai pastebi – pasikeitė lokacija, bet ne jų užsiėmimai, tad prisitaikyti prie naujo gyvenimo Lietuvoje nebuvo sunku. Kol Simona organizuoja stovyklas, Tomas daugiausiai rūpinasi kelionių organizavimu Tailande ir konsultacijomis. Vis dėlto, grįžus į Lietuvą šeimos gyvenimas jau kitoks nei prieš išvykstant. Paaiškėjo, kad laimei visko reikia gerokai mažiau.

Taip pat laidoje „Širdyje lietuvis“:

Alytiškis Povilas Vadeika Molėtuose vadovauja picerijai. Šiuo amatu jis susidomėjo gyvendamas Jungtinėse Valstijose ir Škotijoje. Iš ten parsivežė ir verslo idėją. O iš medaliu apdovanoto, tremtyje kalėjusio prosenelio vyras sako išmokęs meilės Lietuvai, tad tapo kariu savanoriu.

Neila Baumilienė Sausio 13-ąją gynė parlamentą, tad išvykdama į Jungtines Valstijas buvo tikra, kad ji viena iš tų, kurie apgynė Lietuvos laisvę. Tačiau dabar sako, kad už Atlanto sutiko tuos, be kurių pastangų Lietuva nebūtų tokia, kokia yra šiandien.

Nacionalinio vėžio centro medicinos fizikas Marius Burkanas ne tik rūpinasi pacientų sveikata, bet ir kovojančiais Ukrainoje. Jau trejus metus visą laisvą laiką jis skiria padėti Ukrainai.

Savanoriška veikla – jau ne vienerius metus neatskiriama Silvijos Beconienės gyvenimo dalis. O prasidėjus karui tokia pat kasdienybe tapo ir pagalba Ukrainai. Pradėjusi nuo pagalbos pabėgėliams, dabar moteris net tik aktyviai prisideda prie visų įmanomų iniciatyvų, bet ir pati vyksta į Lvivą, kur specialioje virtuvėje gamina maistą kariams.

Laida „Širdyje lietuvis“ – šeštadienį 12 val. per LRT PLIUS ir portale LRT.lt.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt