Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
eifgermany.wordpress.com nuotr
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.LT
D. Misiukonytė sako besidžiaugianti, kad savanorystė Lietuvoje įgauna kitas spalvas ir daug jaunų žmonių turi pasirinkimą savanoriauti.
„Norėčiau labai padėkoti už iniciatyvą Lietuvoje, nes, kai prisimenu save 16-18 metų, labai to trūko. Kaip ir bendraamžiai, buvau pasimetusi, nežinojau kokie mano talentai, kur save galiu atrasti. Bendraamžiai stojo į universitetus, nesvarbu kur, svarbu finansuojama. Tai labai džiugu, kad dabar yra daugiau kalbama apie tai“, - sako „Europos solidarumo korpuso savanorė“.
Būdama 18 metų ji sugalvojo studijuoti biotechnologijas, jas baigė Lietuvoje, tačiau teko sustoti ne tik dėl pandemijos, bet ir todėl, kad mergina tiksliai nežinojo ką nori veikti.
„Su užsieniu teko susipažinti Erasmus metu Kipre ir Olandijoje. Teko išlipti iš komforto zonos ir kalbėti angliškai, nes prieš tai labai bijojo. Aišku, patirties įgijau, bet kaip ir kiekvienas jaunas žmogus po studijų susidūriau su sunkumais susirandant darbą. Tuo metu kaip tik dar prasidėjo ir korona. Likau gyventi kartu su tėvais Vokietijoje dvejiems metams. Tie metai man buvo labai sunkūs, bet pradėjau daugiau pažinti save, kelti klausimus ko aš norėčiau. Tuo metu net nežinojau ar biotechnologijos, kurias studijavau, yra man. Tuomet atradau puslapį „Europos solidarumo korpusas. Tai portalas, kuriame jaunas žmogus gali rasti daug įvairių organizacijų ir tame tarpe pilietiškumo plėtros“, - kelią link savanorystės prisimena Deimantė.
Taip ji atsidūrė Prancūzijos kaimelyje, Europos solidarumo korpuso atstovybėje, kurios tikslas – skatinti tvarų vystymąsi, tarptautinį judumą, aktyvų pilietiškumą, abipusį bendradarbiavimą, ekologinį aktyvumą.
Pirmus kelis mėnesius mergina praleido tame mažame miestelyje, atvyko su kaimo pažinimo programa. Kaimelyje laukė tikrai nemažai iššūkių – šaltas vėjas, gyvenimas konteineriniuose nameliuose, kuriuose nėra šildymo, karšto vandens, todėl tai tikrai buvo pilnai išpildyta kaimo pažinimo programa. Šiuo metu savanorė dėl projekto persikėlusi gyventi į gretimą Prancūzijos miestą.
Mergina sako, kad kai susisiekė su organizacija, jai nebuvo svarbu kokiame projekte dalyvauti, ar jis atitiks įgytą specialybę. Deimantė tiesiog jautėsi įstrigusi tuometiniame gyvenime ir jai žūt būt reikėjo pokyčių.
„Kai susisiekiau su man paskirta mentore, ji pamatė mano CV, kad esu baigusi biotechnologijas ir man pasiūlė projektą, kuris labai tinkamas pagal mano specialybę, tad galiu įgyti kompetencijas joje. Mano projektas yra grybų auginimas naudojant kavos tirščius. Tai yra žiedinės ekonomikos projektas, kuriame naudojame atliekas. Mes renkame kavos tirščius iš restoranų. Šiuo metu jų turime 11 ir lankome beveik kiekvieną dieną. Tuo pačiu savo projektu norime supažindinti žmones, kad kiekvienas galime prisidėti prie tvarios žiedinės ekonomikos ir labai paprasta tai padaryti, net namuose. Taip pat norime panaudoti tai, kas nereikalinga, ką dažniausiai išmetame, suteikti kitokią vertę atliekoms. Tirščiai panaudojami du kartus. Pirmiausiai užauginami grybai, o tada micelį, kuris lieka po grybų auginimo, panaudojame sliekų kompostavime“, - apie netradicinę veiklą aiškina D. Misiukonytė.
Plačiau apie grybų auginimą Prancūzijoje žiūrėkite vaizdo įraše: