Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Šiemet per penkis mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 123,4 tūkst. automobilių, iš kurių 31,8 tūkst. buvo netaršūs, nes išmetamo CO2 kiekis neviršijo 130 gramų kilometrui. Pernai tuo pačiu metu registruota 131,1 tūkst. automobilių, iš kurių 35,3 tūkst. neviršijo nustatytos ribos.
„Regitros“ atstovės spaudai Emilijos Bardauskienės teigimu, tai, kad šiemet netaršių automobilių mažiau, greičiausiai susiję su tuo, jog smarkiai išaugo laikinos registracijos poreikis.
„Automobiliams išduodami vadinamieji tranzitiniai numerio ženklai, kurie yra skirti išvežti automobilį iš šalies. Tokiais atvejais registracijos mokestis nėra taikomas. Kelis kartus išaugęs laikinos registracijos paslaugų poreikis siejamas su ukrainiečiais, kadangi Ukraina jau kurį laiką laikinai netaiko muito mokesčių į šalį įvežamoms transporto priemonėms“, – BNS aiškino ji.
Netaršūs automobiliai sudaro vidutiniškai 25,8 proc. per mėnesį registruojamų transporto priemonių – tokių automobilių į gatves kas mėnesį šiemet išrieda po 5-7 tūkstančius.
Taršos mokesčio šiemet surinkta 12,63 mln. eurų – maždaug tiek pat, kiek ir pernai sausį-gegužę, kai surinkta 12,42 mln. eurų.
Automobilių registracijos arba taršos mokestis, kuris Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos, mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.
Šiemet iš taršių automobilių savininkų planuojama surinkti apie 30 mln. eurų mokesčio.