Šiemet padaugėjo gaisrų atvirosiose teritorijose

Lietuva

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

37166

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5073 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 28,6 proc. Gaisruose žuvo 50 žmonių (2017 m. per tą patį laikotarpį – 49), iš jų 2 vaikai (3), o 70 gyventojų (79) patyrė traumų. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per keturis metų mėnesius šalyje vidutiniškai gaisruose žūsta 57 žmonės, iš jų balandžio mėnesį – 11 gyventojų. Šiemet balandžio mėnesį gaisruose žuvo 7 žmonės.

Šalyje kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 44 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 16 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 34. Šešiolika žmonių žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 gyventojai Švenčionių r. sav., 4 – Vilniaus m. sav.), 12 – Kauno (iš jų 5 – Kauno m. sav.), po 5 – Panevėžio bei Šiaulių, 4 – Utenos, 3 – Alytaus, po 2 – Marijampolės bei Tauragės apskrityse ir 1 – Klaipėdos apskrityje. Telšių apskrityje žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti. Daugiausia gyventojų žuvo ketvirtadienį ir penktadienį – po 9, tragiškiausios mėnesio dienos – 14-oji, 15-oji ir 19-oji (gaisrai pasiglemžė po 5 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 36 vyrai ir 14 moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 59 metai.

Trylika žmonių žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 13 – dėl neatsargaus rūkymo, 10 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ar gedimų, 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl tyčinės žmogaus veikos (padegimo), 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 3 gyventojų žūties priežastys yra tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 62 gyventojus, tarp jų 3 vaikus. Gaisrų metu pavyko nuo ugnies apsaugoti 341 pastatą, 46 transporto priemones, 205 gyvūnus.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2040 arba 40,2 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 2 tūkst. ha. Vilniaus apskrityje užgesinti 883 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 275, Šiaulių – 150, po 137 – Alytaus ir Utenos apskrityse, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų atvirosiose teritorijose kilo 52,7 proc. daugiau, ypač jų skaičius išaugo Alytaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai balandžio mėnesį kyla 1736 gaisrai, iš jų 1127 – atvirosiose teritorijose. Šiemet balandžio mėnesį ugniagesiai gesino 1980 gaisrų (14 proc. daugiau nei 5-erių metų vidurkis), iš jų 1310 atvirosiose teritorijose.

1447 gaisrai (arba 28,5 proc. visų gaisrų) užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 44 gyventojai, iš jų 2 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 26,4 proc., daugiausia – dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 307 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6 proc. visų gaisrų), juose žuvo 2 žmonės, 347 kartus degė transporto priemonės (6,8 proc.), o 41 kartą ugnis įsiplieskė gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,8 proc.).

Miestuose užgesinti 2389 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2684 (53 proc. visų gaisrų). Ugnis sunaikino 20 gyvūnų, 107 pastatus, 97 transporto priemones, 103 tonas pašarų, 1901 kv. m gyvenamojo ploto ir 7601 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (24 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (15,9 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,9 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (8,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (4,6 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,6 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1 proc.). Be to, įregistruotas 81 padegimas (1,6 proc.), o 482 gaisrų (9,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 3437 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 4,4 proc. mažiau. Ugniagesiai gelbėtojai 1142 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 1298 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (8,4 proc. daugiau nei 2017 m. per tą patį laikotarpį). 417 darbų atliko autoavarijose, kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 40 nukentėjusių asmenų bei ištraukė 20 žuvusiųjų.

180 kartų ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (63,6 proc. daugiau nei pernai). Šių darbų metu jie ištraukė 38 skenduolius, tarp jų ir 2 vaikus, be to, išgelbėjo 20 gyventojų. Ugniagesiams 75 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 175 kartus likviduoti cheminius incidentus, 111 kartų budėti nukenksminant sprogmenis ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 87 gyventojus, iš jų 7 vaikus.

Sparčiai šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Kaip rodo penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų statistika, gegužės mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia vidutiniškai 16 skenduolių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt