Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Jurgita AndriejauskaitėŠaltinis: BNS
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko, 2022 metų orai kažkuo itin išskirtiniu nenustebino, tačiau nukrypimų nuo normų pasitaikė.
„Rugpjūtis buvo šilčiausias nuo praėjusio amžiaus vidurio, 1961 metų. Turėjome karščio bangų, kas nestebina pastaraisiais metais. Bendrai vidutinė rugpjūčio paros temperatūra buvo 20,4 laipsnio, – BNS sakė D. Valiukas. – Tai yra aukšta paros vidutinė temperatūra, kadangi paprastai žmogus stebi dieną, kai ji aukštesnė, naktį žemesnė, kai ilsimės, o kas įeina į vidurkį patys sau nefiksuojame.“
Anot D. Valiuko, žvelgiant trijų dešimtmečių orų vidurkį, rugpjūčio vidutinė paros temperatūra siekia 17,6 laipsnio. Iki šiol šilčiausias šis mėnuo buvo 2002 metais, kai paros vidutinė temperatūra siekė 20 laipsnių.
„Jei kontrastus pažiūrėtume – 1987 metais buvo 14,5 laipsnio, 1965 – 14,7“, – teigė klimatologas.
Meteorologas Gytis Valaika BNS teigė, jog rekordinis karštis šią vasarą fiksuotas Ventės rage, kai kaitra pasiekė 34,4 laipsnio.
„Pavienėse vietovėse net nuo tarpukario išėjo karščiausias rugpjūtis“, – sakė jis.
D. Valiuko teigimu, rugpjūtį stebėtos ir karščio bangos, kai tris paras iš eilės paros temperatūra viršijo 30 laipsnių. Dvi kaitros tęsėsi po septynias dienas. Užfiksuota ir tropinių naktų, kai temperatūra nekrito žemiau 20.
Rugsėjį, G. Valaikos teigimu, registruotos ankstyvos šalnos ir savotiškas šokas, kai vyravusius karščius per pora dienų pakeitė vėsus, labiau spalį primenantis oras.
„O spalis buvo gana šiltas, beveik tiek pat šiltas, kiek šaltas rugsėjis“, – tvirtino G. Valaika.
Smogė audros
Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Žilinskas priminė, kad metų pradžioje Lietuvą talžė keturios stiprios audros, jos niokojo pajūrį viena po kitos.
„Keturi stiprūs ciklonai ir praėjo keturios audros viena po kitos, to nėra buvę. Tokio atvejo nėra buvę nuo 1967 metų“, – BNS sakė G. Žilinskas.
Anot jo, itin pakilęs vandens lygis pasiekė kopagūbrį ir stipriai suniokojo paplūdimius, o vėjo greitis ne kartą viršijo 30 metrų per sekundę.
Klimatologo D. Valiuko teigimu, stichiniu vėju laikomas 28 metrų per sekundę ir didesnis vėjas. Toks reiškinys padaro didelės žalos ir yra pavojingas.
Mokslininkai įvertino, kad metų pradžioje viena po kitos praūžusios keturios stiprios audros iš paplūdimių nuplovė tris kartus daugiau smėlio nei prieš 17 metų siautusi audra „Ervinas“ ar 2015 metais vykęs „Feliksas“.
Pasak mokslininko G. Žilinsko, vien Kuršių nerijoje šios žiemos audros nuplovė 1,3 mln. kubinių metrų smėlio. Žemyninėje dalyje – apie 450 tūkstančių.
„Šie nuostoliai pilnai nepajėgė per vasarą atsistatyti. Kai kur situacija labai gera, kai kur ne taip gerai“, – teigė G. Žilinskas.
Vienur sausra, kitur – lietaus perteklius
Anot klimatologo, šiemet buvo galima stebėti itin permainingus orus, kai gegužė buvo itin vėsi, birželis – šiltas, kaitrus rugpjūtis ir vėsus rugsėjis, šiltas spalis ir staiga nukritusi temperatūra lapkritį, pusnys gruodį ir šiluma besibaigiant metams.
Kovas, anot D. Valiuko, buvo itin sausas, kai fiksuotas itin žemas kritulių kiekis.
„Kovui būdinga daugiau kritulių, o šiemet tebuvo vienas kitas milimetras, vėliau krituliai netolygiai pasiskirstė. Vertinant metinį kritulių kiekį, jis bus artimas daugiam vidurkiui“, – sakė klimatologas.
Anot jo, pavasario pabaigoje ir į vasarą įžengus kritulių kiekiai pasiskirstė nevienodai, vienur fiksuotas perteklius, įmirkusios dirvos, dideli nuostoliai, o gretimuose rajonuose – kritulių trūkumas, sausringi laikotarpiai.
Jam antrino ir kolega G. Valaika, jo teigimu, pavasarį fiksuota daug pietinių ciklonų, kurie pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Jų gausu buvo rytinėje šalies dalyje.
„Buvo tokių momentų, kai vakarinėje dalyje labai sausa, o rytinėje dalyje labai šlapia. Nuo Raseinių iškart buvo matyti riba“, – tvirtino G. Valaika.
Šiltesni metai
Klimatologo D. Valiuko teigimu, šių metų oro temperatūros vidurkis bus apie puse laipsnio didesnis nei įprastai.
„Pakankamai vėsus gruodis, tikrai vėsesnis nei įprastai, su sniegu, o žvelgiant bendrai – metai bus šiltesni. Vidurkis žvelgiant 30 metų bus puse laipsnio didesnis ir sieks preliminariai apie 8 laipsnius. Paprastai vidutinė metinė temperatūra siekia 7,4 laipsnio“, – teigė klimatologas.
Meteorologas G. Valaika atkreipė dėmesį, kad itin šilta ir metų pabaiga.
„Lapkričio pradžioje buvo šilta ir staiga lapkričio 17-ąją prasidėjo meteorologinė žiema, tęsėsi apie mėnesį, ir dabar iš pietų plūsta šiluma. Paskutinėmis šių metų dienomis gali būti fiksuotas šilumos rekordas, nes modeliai skaičiuoja 10,12, 14 laipsnių šilumos. Skamba tarsi iš kosmoso srities“, – teigė G. Valaika.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
