Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kiaulė. Pixabay.com nuotr.
ELTAŠaltinis: ELTA
„Vis nauji AKM židiniai kelia didelį susirūpinimą. Atidžiai stebime situaciją ir rengiame nacionalinės pagalbos priemones, tačiau to gali nepakakti. Kaip suvaldyti AKM laukinėje faunoje, papildomai Žemės ūkio ministerijoje šaukiame specialistų bei ekspertų pasitarimą“, – Žemės ūkio ministerijos pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Jungtinė Karalystė nuo liepos mėnesio uždraudė įvežti kiaulieną ir jos gaminius iš šalių, kuriose afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai nustatyti tiek laukinėje gamtoje, tiek ūkiuose.
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad Jungtinė Karalystė nepriims kiaulienos gaminių iš šalių, kuriose dėl AKM viruso yra nustatytos II ir III ribojimų zonos. Dėl šio viruso plitimo tarp šernų beveik visa Lietuva yra atsidūrusi II ribojimų zonoje.
Draudimo išimtį Jungtinė karalystė taiko tik tokiems kiaulienos gaminiams, kurių apdorojimo proceso metu vidaus temperatūra pasiekia bent 80 laipsnių temperatūrą.
Lietuvos vyriausiojo veterinaro Vaidoto Kiudulo teigimu, dalis išvežamos produkcijos yra apdorojama žemesnėje temperatūroje, tad tai gali turėti įtakos eksportuojamos produkcijos kiekiui.
„Gavę žinią apie eksporto draudimą, nedelsiant informavome Lietuvos įmones. Dalis eksportuojamos produkcijos yra gaminama žemesnėje nei + 80 °C temperatūroje, tad tai gali paveikti išvežamos produkcijos apimtis,“ –sako V. Kiudulas.
Iki šiol kiaulieną ir jos gaminius į Jungtinę Karalystę eksportuodavo 24 Lietuvos įmonės.